GAZ-M20 „Pobeda“ šešiasdešimtmetis

Prieš 721 mėnesį arba prieš šešis dešimtmečius (ir dar vieną mėnesį), t.y. 1946 metų birželio 28 dieną nuo konvejerio nuriedėjo pirmasis automobilis GAZ-M20 „Pobeda“. Tais laikais tai buvo itin modernus modelis, kai kurios jame įkūnytos konstrukcinės ir techninės naujovės buvo revoliucinės ne tik tuometinės SSSR, bet ir viso pasaulio automobilių pramonei.

Vyriausybės nurodymas pradėti projektuoti naują lengvąjį automobilį Gorkio automobilių gamyklai (GAZ – „Gorkovskij avtomobilnyj zavod“) buvo duotas 1943-iųjų gruodį – iš karto po sovietinės armijos pergalės ties Stalingradu.

Mažiau nei po metų – jau 1944-ųjų rudenį – buvo pagaminti pirmieji prototipai. 1945-ųjų birželį M-20 buvo pademonstruotas Stalinui. Būtent šio pristatymo metu, gavus žodinį „tėvelio Stalino“ pritarimą, ir buvo nuspresta naująjį automobilį pavadinti „Pobeda“ (rusiškai – „pergalė“).

Dar po metų pradėta masinė M20 „Pobeda“ gamyba.

Žinoma, šiandien ne tik „Pobeda“, bet ir 25 metais vėliau pradėti gaminti pirmieji žiguliukai, jų „modernumas“ atrodo juokingai. Vis dėlto GAZ-M20 įrašė reikšmingą puslapį automobilizmo istorijoje.

„Pobeda“ pateisino savo „pergalingą“ pavadinimą. Jį kūrusi jaunų GAZ gamyklos konstruktorių komanda išsiveržė iš konservatyvių rėmų, pasiūlė daugybę naujovių. „Sugebėjo aplenkti laiką“ – tokių ir panašių epitetų apie „Pobeda“ kūrėjus šių dienų Rusijos spaudoje galima rasti ne vieną.

Vienas iš svarbiausių M-20 bruožų – tai buvo bene pirmasis (ir vienas iš nedaugelio) iš tiesų Sovietų Sąjungos inžinierių sukurtas automobilis. Ne licencijuotas, šiek tiek adaptuotas vietinėms sąlygoms. Nenukopijuotas, t.y. piratinis, kaip tuometiniai ZIS -110 arba „Moskvič-401“. Sovietų Sąjungoje buvo įprasta nekreipti dėmesio į tarptautinę teisę…

Maža to, „Pobeda“ buvo pripažinta ne tik tėvynėje. Pavyzdžiui, 1947-ųjų angliško „Standard Vanguard“ kėbulo formos labai panašios į M20. Be to, skeptikai skelbia, jog „Pobeda“ buvo aukščiausio lygio sovietų pramoninio špionažo vaisius. Esą tiesiog šio modelio masinė gamyba buvo pradėta anksčiau nei tų vakarietiškų analogų, iš kurių geriausių gabaliukų buvo lipdoma „Pobeda“.

Vientisas nešantysis (berėmės konstrukcijos) GAZ-?20 kėbulas buvo pirmasis pasaulyje vadinamosios „besparnės“ formos, t.y. neišryškinant sparnų. Taip padaryta ne tik dėl išorės dizaino. Toks sprendimas gerokai paspartino (ir atpigino) kėbulo štampų gamybą, be to, pavyko pasiekti itin mažą oro pasipriešinimo koeficientą. Gausybė chromuotų detalių išryškino automobilio eleganciją ir solidumą.

Tų laikų fone „Pobeda“ išsiskyrė daugybe techninių naujovių: hidraulinė stabdžių pavara, sinchronizuota trijų laipsnių pavarų dėžė, elektriniai posūkių ir „stop“ signalai, nepriklausoma priekinė pakaba, elektriniai priekinio stiklo valytuvai… Maža to, buvo pagalvota ir apie integruotą į variklio aušinimo sistemą salono šildymo įrenginį („pečiuką“): net atšiaurios Rusijos žiemos sąlygomis vairuotojui ir keleiviams nebereikėjo avėti veltinių. Ir bagažinėje atsirado daugiau laisvos vietos: nebereikėjo vežiotis maišo druskos ir periodiškai ja trinti apšalusių langų.

„Pobedose“ buvo įrengtas dviejų (aukšto ir žemo) tonų garso signalas. Nuo tada dvitonis „signalas“ tapo firminiu skiriamuoju visų GAZ lengvųjų automobilių bruožu.

Iš prabangos elementų dar reikia paminėti salono apšvietimo plafoną ir dviejų bangų radijo imtuvą.

Iš pradžių buvo planuotas šešių cilindrų variklis. Vis dėlto (dėl ekonomiškumo) buvo nuspręsta „Pobedos“ ratus patikėti sukti keturių cilindrų 2,1 litro tūrio varikliui. Su šiuo agregatu visiškai pakrautas automobilis (bendra jo masė siekė 1350 kg) per 45-46 sekundes pasiekdavo 100 km per valandą greitį. Maksimalus M20 greitis siekė 105 km/val. Tiesa, nedaug buvo kelių, kuriais įmanoma važiuoti tokiu greičiu. Vidutinės degalų sąnaudos siekė 11 litrų šimtui kilometrų.

„Pobeda“ buvo vertinama ne tik už komfortą, bet ir už patikimumą bei didelį pravažumą. Pastarąją savybę lėmė elastingas variklis, teisingai parinkti transmisijos perdavimo skaičiai ir gana aukšta pakaba. GAZ-M20 kėbulas buvo gaminamas iš aukštos kokybės (ir palyginti storo) karo pramonės plieno – dar ir dabar kai kurie egzemplioriai puikiai išsilaikę, beveik nepažeisti korozijos. Neveltui „Pobeda“ buvo meiliai pravardžiuojama komfortišku tanku.

„Pobeda“ buvo parduodama ne tik tuometinėje Sovietų Sąjungoje, eksportuojama į kitas Rytų bloko šalis, Kiniją, bet ir į Vakarus – daugiausia Skandinavijos valstybes. Per dvylika su puse metų iš viso buvo pagaminti beveik 236 tūkstančiai įvairių modifikacijų „Pobedų“. Apie 37 tūkstančius šių automobilių buvo skirti šalies taksi parkui atnaujinti. Taip pat buvo gaminamos ir specialios greitosios pagalbos modifikacijos, netgi kabrioletai.

Kiek vėliau modifikuota M20 versija (pavadinta „Varšava-223“) buvo pradėta gaminti Lenkijoje. Ir buvo gaminama iki pat 1973-iųjų. Šių automobilių buvo pagaminta 253 tūkstančiai – kiekiu „Varšava“ netgi aplenkė „Pobedą“.

Įdomi detalė – „Pobedas“ buvo leista įsigyti ir privatiems asmenims. Žodžiu, ji turėjo tapti tarsi SSSR „liaudies automobiliu“. Tačiau 16 tūkstančių rublių kainavęs automobilis daugybei žmonių taip ir liko nepasiekiama svajone.

„Pobeda“ konstruktorių sėkmingi techniniai ir konstrukciniai sprendimai buvo panaudoti ir vėlesniuose GAZ modeliuose. Galima sakyti, M20 tapo daugelio jų donore. Taip pasaulį išvydo visureigis GAZ-72, vėliau išaugęs į legendinį „viliuką“ GAZ-69. GAZ-M21 „Volga“ pagrįstai galima vadinti tiesiogine „Pobeda“ įpėdine. Netgi prabangūs GAZ-12 ZIM ir GAZ-13 „Čaika“ daug ką paveldėjo iš „Pobedos“.

Dar ir dabar Lietuvos keliuose galima išvysti vieną kitą senelę „Pobedą“. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, visoje šalyje dar tebėra įregistruoti 473 automobiliai GAZ-M20 „Pobeda“. Daugiausia jų yra Vilniuje – 87, o visoje Vilniaus apskrityje – 122. Panevėžio mieste – 13, o visoje Panevėžio apskrityje – 54.

Deja, realiai važiuojančių šios markės automobilių likę gerokai mažiau. UAB „Transporto studijos“ duomenimis Panevėžio zonos techninių apžiūrų centruose per šiuos ir praėjusius metus apsilankė tik keturi automobiliai „Pobeda“, o visoje Lietuvoje techninei apžiūrai atvyko 27 „Pobedos“. Septyniolika iš jų apžiūrą perėjo iš pirmo karto.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "GAZ-M20 „Pobeda“ šešiasdešimtmetis"

  1. Raimundas

    Pirciau zim arba zis automobili
    869802743

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.