Rudenį turėtų būti grįžta prie pasiūlymo įvesti tiesioginius merų rinkimus, bet vargu ar jai bus pritarta
Į rudens sesiją sugrįžusiems parlamentarams vėl teks prisiminti tiesioginių merų rinkimų idėją. Seime turėtų būti diskutuojama dėl socialdemokratų pasiūlymo tokius rinkimus įteisinti nekeičiant Konstitucijos. Tačiau teisininkai jau iš anksto kritikuoja šį socialdemokratų siūlymą tvirtindami, kad jis gali prieštarauti Pagrindinio įstatymo dvasiai.
Alternatyva Konstitucijos pataisai
Seimo stalčiuose jau ne vienus metus guli Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Tačiau politikams nesutariant, kokius įgaliojimus gali turėti tiesiogiai išrinktas miesto ar rajono vadovas, konstitucinės pataisos nėra priimamos.
Konstitucijos pataisoms yra reikalingas ypač platus politinis sutarimas, kadangi už jas turi balsuoti du trečdaliai parlamentarų. Paprastai, nesant išankstinio politinio sutarimo, Pagrindinio įstatymo pataisos net nesvarstomos plenariniuose Seimo posėdžiuose.
Socialdemokratai, bandydami kaip nors išjudinti iš mirties taško tiesioginių merų rinkimų idėjos įgyvendinimą, prieš porą mėnesių parengė ir įregistravo kelių įstatymų pataisas. Jomis iš esmės būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai nekeičiant Konstitucijos, todėl galėtų būti priimtas paprasta balsų dauguma.
Tačiau ir šis socialdemokratų siūlymas susidūrė su sunkumais. Parengtoms įstatymo pataisoms nepritaria ne tik dalis parlamentarų, bet ir Seimo teisininkai.
Neigiama išvada
Socialdemokratų projekte išdėstyta, kad meras galėtų būti renkamas atskiru biuleteniu iš kandidatų į savivaldybių tarybų narius. Kiekviena partija, kelianti savo kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, galėtų vieną kandidatą išskirti ir rinkėjams pasiūlyti balsuoti už jį atskirai. Daugiausiai balsų surinkęs kandidatas taptų naujuoju meru. Jis turėtų beveik tokius pat įgaliojimus, kokius turi dabartiniai miestų ir rajonų vadovai, tai yra faktiškai būtų tarybos pirmininkas.
Bet toks siūlymas sulaukė Seimo Teisės departamento neigiamos išvados. Parlamento teisininkai baiminasi, kad naujasis įstatymas, jeigu būtų priimtas, gali prieštarauti Konstitucijai.
„Konstitucijoje numatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Šių institucijų narius renka savivaldybių gyventojai. Taigi taryba yra vienintelė renkama savivaldos institucija. Jos formavimo tvarka yra tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijoje. Jokių kitų savivaldos institucijų – kolegialių ar vienasmenių, nepriklausomai nuo pareigų pavadinimo, – tiesioginių rinkimų Konstitucija nenumato”, – nurodoma Teisės departamento išvadoje dėl parengto įstatymo projekto.
Seimo teisininkai atkreipia dėmesį, kad dabartinė Konstitucijos redakcija tik leidžia savivaldybių taryboms pačioms formuoti sau atskaitingus vykdomuosius organus. „Atsižvelgiant į tai manytina, kad tiesioginiai mero rinkimai būtų galimi pirmiausia pakeitus Konstituciją”, – rašoma išvadoje.
Pateikiama ir daugiau argumentų, kodėl socialdemokratų siūlomas kelias įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus yra nepriimtinas.
Nemato politinio sutarimo
Vienas didžiausių tiesioginių merų rinkimų entuziastų, Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas „Kauno dienai” sakė, kad nepaisant neigiamo teisininkų nusistatymo, parengtas įstatymo projektas turės būti svarstomas parlamento rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 10 dieną.
Anot A.Čapliko, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas viename savo posėdžių gali peržiūrėti projektą ir pabandyti atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. „Tačiau anksčiau ar vėliau projektas turi patekti ir į Seimo plenarinį posėdį, kuriame jau visi parlamentarai spręs, ar jį verta priimti”, – sakė liberalcentristas.
Bet paklaustas, ar Seimo nariai yra bent preliminariai sutarę, kad verta paremti socialdemokratų iniciatyvą, A.Čaplikas tik gūžtelėjo pečiais. „Neatrodo, kad sutarimas būtų. Tačiau gal bus kaip nors susitarta”, – sakė jis ir pridūrė, kad pirmiausia, matyt, turėtų būti susitarta tarp valdančiosios koalicijos partnerių, kuriems priklauso ir socialdemokratai, ir liberalcentristai. Tiesa, šio susitarimo gali nepakakti, nes valdančioji koalicija neturi balsų daugumos Seime.
Pasak A.Čapliko, jeigu rudens sesijoje bus atmestas socialdemokratų pasiūlymas įstatymais nustatyti tiesioginius merų rinkimus jau per kitų metų vasario 25-ąją įvyksiančius savivaldos rinkimus, liberalcentristai pasiryžę vėl teikti Konstitucijos pataisas. „Žinoma, jų jau, ko gero, tikrai nebus suspėta priimti laiku, kad galima būtų taikyti jau ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Bet gal tada politikai sugebės susitarti iki 2011 metų vietinės valdžios rinkimų”, – ironiškai pastebėjo jis.