Okulistai be didelių intervencijų gali pašalinti piktybinį auglį ant akies voko ir išsaugoti jo funkcionalumą ir grožį
Sergamumas odos piktybiniais navikais kasmet auga. Įtakos tam turi ir nesaikingas mėgavimasis saulės voniomis nenaudojant apsauginių priemonių. Tačiau visiškai išvengti saulės spindulių nepavyksta, todėl reikia būti atidiems ir pastebėjus įtarimą keliančius odos darinius kuo skubiau kreiptis į specialistus.
Piktybiniai odos navikai gali atsirasti ir ant akių vokų. Tokiu atveju ypač svarbu nedelsti. Šiuolaikiniai gydymo metodai įgalina okulistus be didelių chirurginių intervencijų pašalinti auglį ir išsaugoti grožį nepažeidžiant akies vokų funkcijos.
Operacija pavyko
Po operacijos praėjus vos kelioms dienoms Tatjana L. (pavardė redakcijai žinoma) jautėsi puikiai ir linksma rengėsi grįžti į namus.
„Beveik nebeskauda, nors nupjovė dalį viršutinio ir apatinio voko, dabar tik šešias savaites reikės prabūti su uždengta akimi, palašinti vaistus, o paskui vokai bus atskirti, tai yra prakirpti, ir vėl viską gerai matysiu”, – sakė ligonė.
Garbaus amžiaus sulaukusi moteris (neseniai jai suėjo 88-eri metai) pirmuosius ligos požymius pajuto prieš pusantrų metų. Tada jai ant apatinio kairės akies voko atsirado kelios nedidelės opelės. Tačiau jos netrukdė regėjimui, neskaudėjo, todėl medikų pagalbos senutė neieškojo. Savijauta pablogėjo šių metų pradžioje, sunkiai persirgus virusine infekcija.
„Matyt, organizmas nusilpo ir opelės ėmė šlapiuoti, akis ašarojo. Kreipiausi į akių gydytoją, man praplovė ašarų kanalus, bet tai nepadėjo”, – pasakoja ligonė. Šeimos gydytoja šį pavasarį ją pasiuntė konsultuotis pas onkologus, odos specialistus. Tatjana, beje, buvusi karo gydytoja, nusprendė, kad reikia iš karto eiti pas okulistus.
Pažįstama gydytoja, dirbanti Raudonojo kryžiaus organizacijoje, jai rekomendavo kreiptis į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų centrą. Po konsultacijos čia dirbantys specialistai nusprendė, kad Tatjaną būtina operuoti.
Pasak ją operavusios Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojos Lauros Butkienės, voko operacija pavyko, prognozės geros, nors ištyrus audinius paaiškėjo, kad darinukai ant ligonės voko – piktybinis odos navikas – bazalioma.
Metodika, kuri naudojama atliekant šias rekonstrukcines vokų plastikos operacijas, netgi pašalinus didelį pakenkto voko plotą, apsaugo nuo didelių, sunkiai gyjančių pjūvių, nereikia dėti odos lopų, akis kosmetiškai atrodo labai gražiai, nelieka randų. Taip pat išsaugoma voko funkcija. Tai svarbiausi šio metodo privalumai.
Ne mažiau svarbu, kad daugeliui ligonių su tokia diagnoze, kaip Tatjanos, nebereikia daryti pakartotinių operacijų, išoperuoti dariniai nebeatauga – recidyvų pasitaiko išties retai. Tačiau jei taip ir atsitiktų, okulistai bandytų operuoti dar kartą.
Ieškojo efektyvesnių metodų
Rekonstrukcinės vokų plastikos operacijos pagal Hughes metodą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų centre atliekamos nuo 1997 metų. L.Butkienės žiniomis, kitose Lietuvos gydymo įstaigose šis gydymo metodas kol kas netaikomas.
„Metodas nėra ypatingai naujas, seniausias šaltinis, kurį pavyko surasti, – 1981 metai. Tada JAV išleistame medicinos atlase šios operacijos buvo aprašytos pirmą kartą. Kitose šalyse jis labai populiarus, tačiau Lietuvoje anksčiau nebuvo taikomas. Mes juo susidomėjome, nes ieškojome būdų, kaip pagelbėti ligoniams, kuriems reikia operuoti auglius, esančius ant akių vokų”, – aiškina specialistė.
Anksčiau tokiems ligoniams, kuriems užaugęs auglys ant apatinio ar viršutinio voko, jis buvo šalinamas chirurgiškai, sveikų audinių ribose. Naujas vokas būdavo formuojamas iš skruosto, kaktos arba smilkinio odos. Lanko formos pjūviu įpjovus odą ji būdavo atverčiama ant akies ir iš šio lopo būdavo padaromas naujas vokas.
„Po tokių operacijų didžiuliai pjūviai eidavo per smilkinį, kaktą, jie sunkiai gydavo, žmonės kentėdavo skausmą. Ir naujasis vokas būdavo gana grubus, ligoniai jausdavosi nepatogiai, turėdavo įprasti gyventi su kosmetiniu defektu. O juk žmonės, kad ir kokio būtų amžiaus, nori atrodyti gražiai”, – sako L.Butkienė.
Operuojant pagal Hughes metodą chirurginė intervencija yra minimali. Pašalinus, tarkime, apatinį voką, defektas padengiamas suformuojant dvi plokšteles: viena, vidinė, formuojama iš viršutinio voko kremzlės. Vokas išverčiamas ir išpjaunamas kremzlės gabaliukas, tačiau nevisiškai, viena jo pusė lieka suaugusi, po to uždedamas ant ragenos.
Išorinė voko plokštelė formuojama iš voko odos. Jei jos likę nemažai, ji atitinkamu pjūviu patraukiama iš viršaus arba apačios ir prisiuvama. Šios operacijos dažniau atliekamos vyresnio amžiaus žmonėms, kurių oda būna labili, aplinkui akis yra raukšlelių, tad dėl to nekyla jokių problemų.
Tokiu būdu suformuotos abi plokštelės, vidinė ir išorinė, užpildo dėl auglio pašalinto voko atsiradusį kosmetinį defektą. Po operacijos praėjus 4 – 6 savaitėms vokas prakerpamas, atsiveria voko plyšys, pacientas gali mirksėti. „Dar nemačiau pacientų, kurie būtų nepatenkinti savo išvaizda po operacijos”, – tikina gydytoja.
Sergančiųjų daugėja
Nuo 1997 metų, kai VUL Santariškių klinikų Akių ligų centre pradėtos šios operacijos, jų iš viso atlikta apie 54. „Pastaruoju metu įvairių auglių, tarp jų ir akių, daugėja. Ligonių, kuriems taikomas šis chirurginis metodas, amžius svyruoja nuo 31 iki 88 metų, vidurkis – 67 metai. Daugiau moterų nei vyrų”, – komentuoja L.Butkienė.
Paprastai šiems ligoniams būna diagnozuojami piktybiniai odos navikai – bazalioma (90 proc. atvejų) arba ypač agresyvi odos auglių forma – sebacinių liaukų karcinoma (3,3 proc.).
Gydytojos teigimu, ypač svarbu, kad ligoniai, kuriems akių zonoje atsirado auglys, pas specialistus atvyktų kuo anksčiau. Kuo ilgiau laukiama, tuo didesnė rizika, kad reikės pašalinti didelę voko dalį. Be to, kai auglys išplinta tiek, kad pereina į akiduobę, okulistai padėti nebegali, toks ligonis siunčiamas onkologams. Jei kyla abejonių, atliekamas kompiuterinis bei magnetinio rezonanso tyrimai.
„Žmonės, ypač vyresniojo amžiaus, bijo kreiptis į medikus, gydytis. Laukia, kol auglys išnyks savaime. O tada jau gali būti per vėlu. Jei operuojama laiku, prognozės tikrai geros”, – sako L.Butkienė.
Turintys tokių problemų Lietuvos gyventojai su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis tiesiai į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų konsultacinę polikliniką, užsiregistruoti pas okulistą. Jei neturi siuntimo, konsultacija bus mokama, tačiau nustačius, kad reikalinga operacija, ji bus atlikta Akių ligų centre ir mokėti už tai nereikės.
Hughes metodu operuojami ir tie ligoniai, kuriems reikalingos plastinės rekonstrukcinės voko operacijos po traumų ar nelaimingų atsitikimų likusiems grubiems randams pašalinti.
L.Butkienė prisimena vieną pacientą, kuriam teko taisyti didžiulę voko deformaciją po šautinio sužalojimo. Jaunas vyriškis buvo netekęs akies, tačiau vokas buvo taip deformuotas, kad net nesilaikė akies protezas. Randus pavyko pašalinti, vietoje jų iš kito voko suformuotas naujas.