Regėjimo negalią turintys žmonės nepasiduoda nevilčiai, nors norėtų jaustis visuomenei labiau reikalingi
Lietuvoje gyvena arti 7 tūkstančiai žmonių, turinčių sunkiausią regėjimo negalią. Jiems, nematantiems dienos šviesos, svarbu jaustis reikalingiems, mokėti integruotis į visuomenę, turėti galimybę dirbti. Prieš aštuonis dešimtmečius įkurta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) rūpinasi, kad kiekviena savivaldos institucija jaustų atsakomybę už neregį.
Darbo vietų trūksta
Aklumo negalią turintys žmonės nori dirbti ir užsidirbti. Uždaroji akcinė bendrovė „Regplasta” – vienintelė Kaune silpnaregiams skirta įmonė, kurioje gaminami buitinės paskirties šepečiai bei įvairūs plastikiniai gaminiai. Čia duoną sau pelnosi 79 darbuotojai, 51 – neįgalusis. Vien regėjimo negalią turi 39 žmonės.
„Norinčiųjų pas mus dirbti silpnaregių būtų daug daugiau, bet visų priimti negalime, trūksta darbo vietų, – sako bendrovės direktorė Danutė Zapolskienė. – Jei gamintume labai daug produkcijos, neturėtume kur ją realizuoti. Be to, įmonė labai sena, reikia atnaujinti įrengimus ir technologijas”. Pasak direktorės, pelno bendrovė neturi, valstybė ją dotuoja kaip socialinę įmonę.
Šepečių vėrimo bare dirbanti Roma Staniulienė visiškai akla nuo vaikystės. „Į įmonę atėjau dar neturėdama septyniolikos, nuo to laiko jau prabėgo dvidešimt devyneri metai. Džiaugiuosi galėdama užsidirbti, nors mums moka tik minimumą”, – sakė moteris. Jos teigimu, kiti likimo draugai tokios galimybės neturi, darbo vietų įmonėje trūksta. Valdas Bubnys, irgi pirmos grupės invalidas, kruopščiai pakavęs kalendoriaus lapelius (kartais tenka atlikti ir tokius užsakymus), teigė jau du dešimtmečius minąs įmonės slenksčius. Kazio Lenkšos darbo stažas įmonėje – 42 metai, bet jis dar guvus ir be darbo negalėtų gyventi.
Bendrovės cechai įsikūrę trečiajame aukšte, akliesiems į juos patekti nelengva. „Bet jie pripratę, eina būreliais, vienas kitam padėdami. Tai labai tvirtos valios žmonės”, – savo pavaldinius gyrė šepečių vėrimo baro brigadininkė Nijolė Brazauskienė.
Kūryba – geriausias gydytojas
Į Kaune vakar vykusį LASS 80-mečio minėjimą iš Utenos atvykę kaimo kapelos muzikantai Juozas Banys, Balys Trinkūnas, Antanas Gruodis ir kiti kartu su vadovu Raimundu Gasoniu nebuvo linkę kalbėti apie savo negalią. Vyrai sakė, kad muzikuodami ir bendraudami jie pabėga nuo liūdnų minčių, jaučiasi sveikesni. „Koncertuojame savame mieste, kartais nuvažiuojame pagroti ir į kitus rajonus”, – sakė J.Banys. Beveik visai nematanti kaunietė Eglė Žakelytė atvedė prie stendo, kuriame puikavosi jos ir kitų pynėjų darbai: krepšiai, dėžutės, paveikslai. „Kauno aklųjų ir silpnaregių centre lankau pynimo iš vytelių būrelį. Turiu labai mielą užsiėmimą, tik norėčiau savo dirbinius kur nors realizuoti”, – sakė moteris. Centre veikia dramos, kanklių, folkloro, vokalinis-instrumentinis, kiti būreliai, aklieji ir silpnaregiai mokosi dirbti kompiuteriu. Šiuos kolektyvus lanko per šimtą žmonių, meninė bei kūrybinė veikla daugeliui – pats geriausias gydytojas.
Nori tapti biudžetine įstaiga
„Norime, kad Kauno aklųjų ir silpnaregių centras iš viešosios įstaigos taptų biudžetinė, – sakė jo direktorius Stasys Babonas. – Gaudami finansavimą iš Savivaldybės biudžeto galėtume geriau rūpintis silpnaregių integracija į visuomenę, steigti daugiau kolektyvų, padėti neįgaliesiems išsiveržti iš uždaros namų aplinkos”. Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas, pasidžiaugęs silpnaregių gebėjimu išreikšti save meninėje kūryboje, sakė, kad Savivaldybė visada šios negalios žmonėms išties pagalbos ranką. Bet konkrečių pažadų vicemeras neįvardijo.
Kaunietis Pranas Žąsinas ir klaipėdietis Mykolas Staniūnas Kaune susitiko nesimatę daug metų. „Tikėjausi, kad Pranas bus minėjime, visų klausinėjau, ar jo nepažįsta”, – sakė ponas Mykolas. Vyriškiai mokėsi Kauno silpnaregių mokykloje, paskui kartu dirbo, vėliau jų keliai išsiskyrė. Klaipėdoje gyvenantis Mykolas akordeonu groja kapeloje, tad norėjo, kad bičiulis pasiklausytų jo muzikavimo.
LASS pirmininko Osvaldo Petrausko palinkėjimas silpnaregiams buvo prasmingas: „Stenkitės gyventi taip, kad galėtumėte padėti ne tik sau, bet ir šalia esančiam silpnesniajam”.