Jei gatvėje pamatote jaunuolį su beisbolo lazda, neskubėkite daryti išvadų. Gali būti, kad jis neturi juodo automobilio, nesiklauso rusiško „popso” ir taip apsiginklavęs traukia visai ne į gaujų karus.
Lietuvoje yra apie 500 lietuvių, sergančių tikrojo beisbolo liga.
Beisbolas buvo uždraustas
Beisbolą į Lietuvą atvežė žymusis lakūnas ir sportininkas Steponas Darius. 1922 metais jis dalyvavo ir pirmosiose Lietuvos beisbolo pirmenybėse, kuriose rungėsi dvi komandos – LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) ir „Aviacija”.
Antrasis Lietuvos beisbolo čempionatas buvo surengtas tik 1987-aisiais. Tokia ilga pertrauka tarp pirmenybių buvo dėl šaltojo karo tarp JAV ir buvusios SSRS. Propaganda bandė žmonėms įteigti, kad viskas, kas amerikietiška, sovietų liaudžiai nepriimtina. Todėl į uždraustų sporto šakų sąrašą pateko ir beisbolas.
Lietuvos beisbolo asociacija (LBA) įsikūrė prieš 19 metų. Atgimusi sporto šaka tuo metu pasiekė taip niekad ir nepakartotą rekordą – Lietuvos beisbolo čempionate 1989 metais žaidė 10 komandų. Šiuo metu LBA jungia apie 30 komandų visoje Lietuvoje, 9 iš jų žaidžia stipriausioje šalies lygoje. Lietuvos čempionai yra vilniečiai.
Stiprūs vidutiniokai
Šis neatskiriamas nuo amerikietiško gyvenimo būdo sportas žaidžiamas 30 Europos šalių. „Esame stiprūs vidutiniokai, – taip savo treniruojamą komandą vertina Lietuvos beisbolo vyrų rinktinės vyriausiasis treneris Sigitas Kamandulis. – Patenkame į geriausiųjų penkioliktuką, norėtume patekti į dešimtuką, bet tam reikia laimėti kvalifikacines varžybas. Visuomet pralošiame profesionalams, tačiau tarp mėgėjų esame stiprūs”.
Lietuvos rinktinė vakar pradėjo savo pasirodymą Maskvoje vykstančiame Europos čempionato B grupės turnyre. Jame dalyvauja 8 komandos. Pirmąją vietą iškovojusi komanda pateks į stipriausią Europoje A grupę, kurioje žaidžia 10 ekipų. Anot S.Kamandulio, galimybė tai pasiekti menka, bet misija nėra neįmanoma. Stipriausi lietuvių varžovai – pirmą kartą iš A grupės iškritusi Rusijos rinktinė ir stipri Austrijos komanda. Be jų, teks susidurti su baltarusiais, suomiais, turkais, gruzinais ir lenkais.
Visi žaidėjai – mėgėjai
Rinktinėje nėra nė vieno žmogaus, gyvenančio tik iš beisbolo. „Tai visiškai nefinansuojama sporto šaka, tad žaidžiu iš idėjos”, – prisipažįsta Lietuvos rinktinės ir Kauno „Lituanicos” metikas Aivaras Jacyna, gyvenantis iš buhalterio darbo. Lietuvos rinktinėje yra įvairių profesijų žmonių. Be buhalterio, čia dar žaidžia studentai, vadybininkai, net sandėlininkas ir statybininkas.
Europoje beisbolą profesionaliai žaidžia tik italai ir olandai. „Nežinau, ar juos galima vadinti visiškai profesionaliais, bet ten yra žaidėjų, užsiimančių tik beisbolu”, – svarsto treneris S.Kamandulis.
Pasak Lietuvos rinktinės trenerio, galvos dėl finansavimo jam nebeskauda. Komanda šiuo metu išlaikoma iš LBA ir rėmėjų lėšų. „Aišku, lėšų visada norisi daugiau, bet paprasčiausiomis sąlygomis nuvažiuoti į čempionatą jų užtenka, o nuvykus miegoti palapinėse, kaip prieš šešerius ar aštuonerius metus, ačiū Dievui, nebereikia”, – sako S.Kamandulis
Brangus inventorius
Nuo 15 metų kamuoliuką mėtantis A.Jacyna, paklaustas apie savo pasirinkimo priežastį, kuklinasi: „Gal niekur kitur netikau?.. Mokykloje būdavo treniruotės, pabandžiau ir „užsikabinau”, o dabar nebegaliu be to gyventi”.
Sąlygos Lietuvoje žaisti beisbolą tokios, kad tuo užsiimti gali tik tikri entuziastai. „Lituanica” šiuo metu treniruojasi ir žaidžia buvusiame profesinių mokyklų „Gintaro” stadione, kuris renovacijos laukia jau per 20 metų. Be to, visą inventorių reikia pirkti patiems žaidėjams.
„Gera metalinė lazda dviem sezonams – 220, pirštinė – 40, avalynė – 70, aprangos komplektas – 80 dolerių…” – skaičiuoja A.Jacyna.
Aplinkinių reakcija metikas nesiskundžia. „Anksčiau, kai į treniruotes tempdamasis visą inventorių važinėdavau troleibusais, – pusantros valandos pirmyn ir pusantros atgal, – žiūrėdavo šiek tiek keistai. Dabar turiu savo automobilį, be to, lietuviai – ne italai, pirštais nebado”.
Turi tik vieną aikštę
Lietuvoje šiuo metu yra tik viena visiškai beisbolui pritaikyta aikštė, atidaryta pernai Utenoje. Visų kitų miestų, tarp jų ir Vilniaus bei Kauno, beisbolininkai žaidžia futbolo aikštynuose ar, anot LBA viceprezidento Petro Vilčinsko, „tiesiog lygesnėse pievose”.
„Jei būtų kur parodyti beisbolą tokį, koks jis yra, manau, žiūrovų susirinktų daugiau, – sako S.Kamandulis. – Be normalių stadionų negalime tikėtis nei žiūrovų, nei žiniasklaidos dėmesio, o tuo labiau – žaidimo lygio kilimo”.
LBA turi nusipirkusi porą žemės sklypų Vilniuje ir Kaune, juose bus įrengtos beisbolo aikštės, bet darbai net nepradėti. Anot P.Vilčinsko, pasakyti konkrečius metus, kai kauniečiai ir vilniečiai turės kur žaisti beisbolą, būtų pernelyg drąsu: „Visa tai susiję ir su biurokratija. Tiek Vilniuje, tiek Kaune detaliuosius planus turi patvirtinti savivaldybės, o šie dalykai užtrunka ilgai”.
Jaunimo netrūksta
„Norinčiųjų žaisti yra. Bėda, kad esame palyginti jauna sporto šaka – beisbolui Lietuvoje vos 20 metų – ir konkuruoti su sporto šakomis, kurių struktūra susikūrė dar sovietmečiu, mums per sunku”, – teigia P.Vilčinskas.
Per 20 metų LBA yra gavusi vos du trenerių, kuriems atlyginimą moka Sporto departamentas, etatus – vieną Kaune ir vieną Utenoje. Jaunimą atbaido ir aikščių stygius. „Vaikai renkasi, ar eiti į blogą futbolo aikštę ir žaisti beisbolą, ar eiti į geras sales žaisti krepšinio,
rankinio. Po beisbolo treniruotės jie neturi kur nei nusiprausti, persirengti… Akmens amžius”, – skundžiasi LBA viceprezidentas.
Tačiau Lietuvos rinktinės treneris jaunimo stygiumi nesiskundžia. Nors Lietuvoje – vos pusė tūkstančio beisbolininkų, tarp jų atsiranda talentingo jaunimo. „Turime stiprią 12-15 metų komandą. Palaikome ryšius su amerikiečių „skautais”. Gali būti, kad talentingas Lietuvos jaunimas kada nors žais jei ne MLB (Major League Baseball – stipriausia JAV lyga), tai bent jau pusiau profesionalioje JAV lygoje”, – viltimis dalijasi S.Kamandulis.