Visą vasarą šalyje neslūgstanti muzikinių festivalių banga palieka žymę ir juos fiksuojančio žurnalo „Muzikos barai” puslapiuose
Nuolat išsamiai nušviečiantys Vilniaus, Pažaislio, Kristupo bei kitų vasaros festivalių renginius „Muzikos barai” šįsyk daugiausia dėmesio skiria liepos 4-rugpjūčio 27 dienomis vykstančio IX operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” istorijai, temoms bei dalyviams. Apie dvi dešimtis metų skaičiuojantį Klaipėdos krašto kultūros židinį – Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, jo žmones ir galimybes pasakoja jo vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Muzikologė Daiva Kšanienė rašo apie teatro scenoje sužėrėjusią Gioachino Rossini operą „Sevilijos kirpėjas”, o Elvyros Kučinskaitės parengtoje teatro artistų portretų galerijoje „Klaipėda – skambančių sielų miestas” žurnalo skaitytojai sutiks tuos, kurių talentas jau daugelį metų džiugina uostamiesčio melomanus.
Liepos-rugpjūčio „Muzikos baruose” skamba ir muzika: kartu su žurnalu išleista kompaktinė plokštelė supažindina su latvių dirigento Ilmaro Harijso Lapinscho menu. Menininko meistrystė ir emocingumas žavi klausytojus. 2003 metais jis apsistojo Klaipėdoje ir nuo to laiko parengė jau ne vieną išskirtinę programą, padėjusią atverti Klaipėdos muzikinio teatro orkestro bei solistų galimybes.
Žurnalo rubrikoje „Didžiosios salės” prisimename ryškiausius pastarojo meto koncertus. Laima Jonušienė ir Rita Aleknaitė-Bieliauskienė rašo apie Hectoro Berliozo draminę legendą „Fausto pasmerkimas”, skambėjusią per šių metų Vilniaus festivalio atidarymo koncertą. Kitus šio festivalio vakarus bei Vilniuje vykusius koncertus apžvelgia Tomas Bakučionis, Daiva Tamošaitytė, Julius Finkelšteinas, Algirdas Klova ir Rita Nomicaitė, o pavasarį vykusį džiazo festivalį „Kaunas Jazz 2006” recenzuoja Laima Slepkovaitė. Lankomės ir svetur vykstančiuose renginiuose: Asta Pakarklytė ir Lina Navickaitė rašo apie šiemet Suomijos nacionalinėje operoje pastatytas Richardo Strausso operas.
Nors ir vasara, rimtų muzikologinių temų šiame „Muzikos barų” numeryje išties nestinga. Publikuojami vieno iškiliausių dabarties lenkų muzikologų – Krokuvos muzikos akademijos profesoriaus Mieczyslawo Tomaszewskio straipsnio „Uždengtų ir prarastų vertybių ieškanti muzika” fragmentai. Svarstymai apie Vienos klasikų kūrybos dominavimą šių dienų koncertinėje praktikoje – Linos Navickaitės rašinyje „Vakarietiškos muzikos kanonas: ištakos ir įtakos”. Rima Povilionienė straipsnyje „Lietuvos kultūros istorijoje – viena spraga mažiau” rašo apie neseniai pasirodžiusį mokslo darbą – Girėno Povilionio parengtą menotyros mokslų daktaro disertaciją, gvildenančią Lietuvos vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklą. Irena Skomskienė aptaria Vlado Jakubėno įnašą į lietuvių tautinio baleto raidą.
Žurnale pristatomi nauji leidiniai, keliama chorinės kultūros plėtotės problematika (Algirdas Šumskis), prisimenami jubiliejiniai Wolfgango Amadeuso Mozarto metai (Julius Finkelšteinas). Šiame „Muzikos barų” numeryje atgaivinama senokai prigesusi „Dūdų kampo” skiltis: ji pradedama Rūtos Krasauskienės straipsniu apie vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestro „Jovaras” dvidešimtąjį jubiliejų.
Kartu su šiuo žurnalo numeriu dienos šviesą išvydo ir visiškai atnaujinta interneto svetainė www.muzikosbarai.lt. Čia galima perskaityti naujausias „Muzikos barų” recenzijas, išsyk pakomentuoti aktualiausius žurnalo straipsnius, padiskutuoti Lietuvos muzikinei kultūrai svarbiais klausimais.
Žurnalą „Muzikos barai” galima įsigyti Muzikų sąjungoje (Vilnius, Gedimino pr. 32-2), Vilniaus „Natos” ir „Katedros” knygynuose, Kauno centriniame knygyne, Klaipėdos V.Zairio knygyne „Po langu” bei užsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt.