Po misijos Irake karys pakilo į mūšį teisme

Atleistas iš tarnybos vyresnysis seržantas tvirtina norėjęs užtikrinti savo pavaldinių saugumą ir ketina bylinėtis su Krašto apsaugos ministerija

LITCON-6 būrio vadui po misijos Irake Prezidentas Valdas Adamkus pavasarį įteikė Vyčio kryžiaus ordiną.

Vargu ar šalies vadovas žinojo, kad šio karininko vadovaujamame būryje įvyko incidentas, apie kurį Krašto apsaugos ministerija niekur neskelbė.

„Savo elgesiu kariai pažemino Lietuvos kario vardą koalicijos karių tarpe bei leido suabejoti Lietuvos karių pasirengimu vykdyti keliamas užduotis taikos rėmimo operacijos metu”, – po minėtos misijos rašoma Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vadovybės tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Po šio verdikto keturiems seržantams ir dviem grandininkams dėl įsakymo nevykdymo buvo pažeminti kariniai laipsniai, o jų vadui, vyresniajam seržantui Marijui Ribikauskui, teko atsisveikinti su tarnyba.

Tačiau pastarasis tvirtina, kad tik rūpinosi savo karių saugumu. Jis jau kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis sugrąžintų jį į tarnybą.

Buvo vieni iš geriausių patrulių

Danijos batalionui priskirtas būrys LITCON-6 misiją atliko Basros priemiestyje Al Harta, turinčiame 80 tūkst. gyventojų. Būrys tarnybą pradėjo praėjusių metų rugpjūtį ir baigė šiemet vasarį.

M.Ribikauskas vadovavo ketvirtajam skyriui, kuris dažnai vykdavo atskirai nuo būrio, taip pat su danų ir britų kariais. „Mūsų skyriuje keli kariai laisvai bendravo angliškai, todėl buvome pakankamai savarankiški”, – aiškino atsargos vyresnysis seržantas. Lietuviai važinėjo po priemiestį, bendraudavo su gyventojais, fiksuodavo jų prašymus išlyginti kelią, pataisyti gedimus elektros tiekimo įrangoje, pastatyti vandens pumpavimo įrenginius. Kariai taip pat tikrindavo pastatus, ar gyventojai nelaiko ginklų, patruliuodavo keliuose ir stabdydavo patikrinti automobilius ir sunkvežimius. „Su vietiniais gerai sutardavome, – prisimena M.Ribikauskas. – Irakiečiai labiau nemėgo amerikiečių ir britų, o mums sakydavo: „Galite čia likti kad ir visam laikui – vietos pas mus daug”.

Vyresnysis seržantas vadovavo pėstininkų skyriui, kurį sudarė 10 žmonių. Patruliuoti jie vykdavo dviem visureigiais. Ant jų plevėsuodavo Lietuvos vėliava, tačiau ant šonų arabų kalba būdavo užrašas „Danijos kariuomenė”. Būtent todėl kilus pranašo Mahometo karikatūrų skandalui vietiniai rodydavo nepadorius gestus ir lietuvių kariams.

Supykdė kapitoną

Pagal danų reikalavimus kiekvienas patrulių automobilis turi būti aprūpintas elektroniniais prietaisais, vadinamais ECM. Jie slopina radijo bangas, kuriomis teroristai pasislėpę saugiu atstumu aktyvuoja paliktas pakelėse bombas. Jas vietiniai dažniausiai išmėto tarptautinių pajėgų patruliavimo maršrutuose.

Skirtingiems radijo dažniams slopinti naudojami trijų rūšių ECM. „Automobiliai būdavo aprūpinami po ECM-1 ir ECM-2, o bent viename iš dviejų patrulių mašinų turėdavo būti dar ir ECM-3”, – teigė M.Ribikauskas.

Sausio 26 dieną M.Ribikausko skyrius turėjo išvykti patruliuoti Al Hartoje. Tačiau tą dieną jo skyriaus mašinoms vietoje penkių buvo duoti tik du prietaisai – pirmos ir antros kartos ECM. „Skyriaus kariai pasiūlė informuoti apie tai būrio vadą, vyresnįjį leitenantą Donatą Rupšį – prisimena jis. – Anksčiau daug kartų danai ar lietuviai, pritrūkę prietaisų, patruliuoti nevažiuodavo, tačiau tada būrio vadas tik atsakė, kad ECM nėra, ir nuėjo”.

Skyriaus kariai prakalbo, kad apie situaciją būtina informuoti aukštesnius vadus. Pasak M.Ribikausko, skyrininkas atsako už savo pavaldinius. „Jei kuris nors iš mano karių būtų sužeistas ar žuvęs sprogus bombai, būčiau apkaltintas, kad nepasirūpinau apsaugos priemonėmis”, – įsitikinęs jis.

M.Ribikausko teigimu, kariams besitariant, ką daryti, priėjo žvalgybos karininkas kapitonas Algirdas Džiaugys. „Jis daugiausia dirbo kartu su danais ir nevadovavo būriui, bet tą dieną panoro važiuoti su patruliais, – pasakojo buvęs karys. – A.Džiaugys liepė nieko nelaukiant važiuoti. Jis nesiklausė, kad būtina gauti prietaisus ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, liepė grįžti ir rašyti raportus”. Paskui grįžęs būrio vadas įsakė M.Ribikausko skyriui grąžinti turimus du prietaisus kitiems patruliams ir grįžti į stovyklą. „Mano nuomone, A.Džiaugys, turėdamas aukštesnį laipsnį, darė įtaką būrio vadui, kuris galbūt būtų pasirūpinęs prietaisais arba atšaukęs patruliavimą”, – mano M.Ribikauskas.

Kaltinimus neigia

Dėl M.Ribikausko ir jo skyriaus karių elgesio Irake buvo surengtas tarnybinis patikrinimas ir paskui pratęstas jau Lietuvoje. Nuspręsta, kad kariai atsisakė vykdyti įsakymą ir jų kariniai laipsniai pažeminti, o M.Ribikauskas atleistas iš tarnybos. „Skyriaus kariai ir aš buvome apkaltinti bailumu ir įsakymo nevykdymu, bet aš neatsisakiau vykdyti užduotį, tik reikalavau apsaugos priemonių, o grįžti į stovyklą mums liepė būrio vadas, – įsitikinęs M.Ribikauskas. – Tai tas pats, jei kariai būtų patruliavę be ginklų, šaudmenų, neperšaunamų liemenių ar šalmų. Nenorima suprasti, kad kariai negali išvykti ir be ECM. Šiuos reikalavimus nustačiau ne aš”.

Pasak jo, situacija Irake tuo metu buvo pablogėjusi. Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų Operacijų valdymo centro viršininkas majoras Raimundas Vaikšnoras tada irgi oficialiai skelbė, kad netoli Basros esančioje Šaibos logistinėje bazėje, Danijos batalione „Danevang” sausio 27-28 dienomis buvo paskelbtas aukščiausias parengties lygis. Sprendimas priimtas po korumpuotų Irako policijos pareigūnų sulaikymo operacijos.

Dar po kelių dienų vadovybė apribojo bataliono operacijų skaičių, kai musulmoniškas šalis užplūdo protesto bangos dėl Mahometo karikatūrų. „Iš stovyklos išvykstama tik labai svarbiais atvejais ir tik šarvuota technika”, – tada žiniasklaidai pranešė Kariuomenės vadovybės atstovė spaudai Danguolė Bičkauskienė.

„Iki misijos pabaigos buvo likusios vos dvi savaitės, todėl kariai nenorėjo beprasmiškai rizikuoti”, – sako M.Ribikauskas. Tačiau vyras sako norintis grįžti į tarnybą. Armijoje jis nuo 18 metų. Irakas jam jau trečioji misija karo zonoje. 1997 ir 1998 metais jis tarnavo taikos palaikymo pajėgose Bosnijoje ir Hercegovinoje. Lietuvoje jis priklausė motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Generolo R.Giedraičio artilerijos batalionui.

Saugumas – didžiausias prioritetas

Pietų Irake, kur tarnauja Lietuvos kariai, įvyko ne vienas incidentas. Prieš savaitę Lietuvos kariams eskortuojant civilių ir karių bendradarbiavimo specialistus, nenustatyta asmenų grupė apšaudė eskortą. Šarvuočio „M-113” vairuotojas karys Tomas Astrauskas buvo nesunkiai sužeistas į dešinįjį petį. Neseniai jis grįžo į Lietuvą.

„Incidentas dar kartą įrodo, kad reikia didinti išteklius karių profesionalumui stiprinti, ginkluotei gerinti. Ir patys kariai turi būti budrūs, nes priešas nesnaudžia”, – ta proga sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Visuomenės informavimo skyrius, atsakydamas į „Kauno dienos” klausimus, irgi akcentavo tarnaujančiųjų saugumą. „Karių saugumas Lietuvos kariuomenėje yra pats didžiausias prioritetas. Vykdami į misiją Irake Lietuvos kariai vežasi aprangą ir ginkluotę, o Danija aprūpina šarvuotais automobiliais, radijo signalus slopinančia įranga, šarvuotomis liemenėmis”, – tvirtinama KAM rašte. Jame sakoma, kad M.Ribikauskui ir jo pavaldiniams drausminės nuobaudos skirtos už tarnybos pareigų nevykdymą. „Karys, ėjęs skyriaus vado pareigas, atsisakė su skyriumi vykti patruliuoti. Tai susilpnino patrulio kovinę galią ir galėjo sukelti pavojų kitų Lietuvos ir Danijos skyrių kariams”, – tvirtina KAM pareigūnai.

Ministerijos duomenimis, toks konfliktas yra pirmasis Lietuvos karių misijų istorijoje.