Kol kas neaišku, kada Klaipėdoje ir Jakuose nebeliks vairuotojus į neviltį varančių žiedinių kryžkelių.
Didžiausios spūstys susidaro klaipėdiečiams važiuojant ir grįžtant iš darbo. Ilgiausiai tenka laukti eilėje prie Baltijos prospekto ir Šilutės, Vilniaus plentų žiedo.
Uostamiesčio ir Palangos svečiai nervų likučius eikvoja spūstyse prie Jakų žiedo.
Stabdo eismą ir Sendvario žiedas – Mokyklos, Tilžės gatvių ir Šilutės plento sankryža. Spūsčių neišvengiama Taikos ir Baltijos prospektų žiedinėje sankryžoje.
Remontuojant Pilies ir rekonstruojant Galinio Pylimo gatves, spūsčių padaugėjo žiede prie senojo turgaus. Mažiau problemiška – Taikos ir Statybininkų prospektų žiedinė sankryža.
Penki žiedai
Žiedinės kryžkelės lemia automobilių spūstis.
Anot Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Ramanausko, mieste yra penkios žiedinės sankryžos.
Šalia uostamiesčio, Klaipėdos rajone, eismą trukdo dar ir Jakų žiedas.
Transporto spūstys dažniausiai susidaro žiedinėse sankryžose.
„Daugiausiai rūpesčių kelia Baltijos prospekto ir Šilutės, Vilniaus plentų eismo žiedas. Ypač rytą ir vakare, kai važiuojama į darbą ir grįžtama iš jo”, – pasakojo G.Ramanauskas.
Laisvė – Tiltų gatvei?
Siekiant išvengti spūsčių mieste, eismo prižiūrėtojai prašė savivaldybės leisti laisvai važiuoti Tiltų gatve.
Anot vyresniojo specialisto, kol remontuojama Pilies ir rekonstruojama Galinio Pylimo gatvės, spūsčių padaugėjo ir eismo rate prie Senojo turgaus.
„Todėl kreipėmės į merą Rimantą Taraškevičių, kad laikinai leistų visoms mašinoms, išskyrus sunkvežimiams, važiuoti Tiltų gatve”, – pasakojo G.Ramanauskas.
Meras sakė, kad tai laikinas nepatogumas.
„Tiltų gatvė ir dabar intensyviai eksploatuojama, todėl nežinau, ar verta leisti visoms transporto priemonėms riedėti tos gatvės grindiniu. Po pusantro mėnesio bus rekonstruota Galinio Pylimo gatvė ir problemos neliks”, – sakė miesto vadovas.
Trūksta reguliuotojų
Panaikinus žiedinę sankryžą, mažėja ir spūsčių.
Pasak G.Ramanausko, uostamiestyje kol kas panaikinta tik viena žiedinė sankryža – Taikos prospekto ir Sausio 15-osios gatvės kryžkelė.
„Eismo sąlygos šioje vietoje labai pagerėjo – grūsčių nebeliko”, – pasakojo pareigūnas.
Baltijos prospekto ir Šilutės žiedinėje sankryžoje dažną rytą ir vakarą reguliuoja eismo patruliai. Anot G.Ramanausko, vieno reguliuotojo neužtenka.
„Eismo priežiūros inspekcija neturi pajėgumų per spūstis reguliuoti eismą visose žiedinėse kryžkelėse”, – sakė jis.
Eismas ratu – atgyvena
Meras R.Taraškevičius sakė, kad miesto žiedinės sankryžos savo amžių atgyveno. „Jas reikia rekonstruoti”, – teigė jis.
Pasak mero, kadangi 2007-2009 metais šalia perkėlos bus statomas keleivinių laivų terminalas, todėl reikia ne tik rekonstruoti žiedines sankryžas Baltijos ir Taikos prospektuose bei Šilutės, Vilniaus plentuose, bet ir patį Baltijos prospektą.
„Šios sankryžos turėtų būti keleto lygių. „Statoil” degalinė, esanti Vilniaus plente, turėtų atsidurti po viaduku. Bet nepradėkime patys projektuoti. Palikime tai specialistams”, – šyptelėjo miesto vadovas.
Jis mano, kad Baltijos prospektas turėtų būti rekonstruotas po 5-6 metų.
Sendvario žiedo rekonstrukcijos projektą, anot R.Taraškevičiaus, už 200 tūkst. litų kitąmet parengs privatūs investuotojai, kurie yra įsigiję sklypą šalia „Lukoil” degalinės Šilutės plente.
„Paskui bus ieškoma dviejų milijonų litų projektui įgyvendinti”, – sakė meras. Anot jo, Sendvario žiedas turėtų tapti šviesoforais reguliuojama sankryža.
Kiek užtruks lėšų paieška ir kada prasidės darbai, meras atsakyti negalėjo. Jis priminė, kad mieste už dešimtis milijonų litų yra rekonstruojamas ir tiesiamas ne vienas kelias.
Vilniuje – dar blogiau
Žiedas prie Senojo turgaus, pasak miesto vadovo, bus rekonstruotas, kai šalia bendrovės „Teo LT” pastato per Danę bus nutiestas dar vienas tiltas.
Taikos ir Statybininkų prospektų žiedo kol kas neplanuojama rekonstruoti, nes jis kelia mažiausiai problemų eismui.
Pasak R.Taraškevičiaus, Klaipėdoje spūstys – nedidelės.
„Jeigu į darbą važiuoji pusę aštuonių, tai netenka papulti į transporto eiles. Kas kita – be penkiolikos aštuonios: tada tenka 10 minučių gaišti spūstyje”, – pasakojo meras.
Jis palygino, kad Vilniuje transporto spūstyse tenka pralaukti po pusę valandos ir daugiau.
Trijų lygių sankryža
Jakų žiedo rekonstrukcijos teks palaukti septynerius metus.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo Artūro Aušros, Jakų žiedo rekonstrukcija prasidės 2011-aisiais, baigsis 2013-iaisiais.
„Yra parengtas darbas „Jakų žiedo rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai”. Iš devynių variantų pasirinkta trijų lygių sankryža. Rekonstrukcija gali kainuoti apie 75 milijonus litų”, – pasakojo vedėjas.
Anot jo, planuojama, kad 85 proc. darbų finansuos ES Sanglaudos fondas, likusius – Automobilių kelių direkcija.
„Kol kas vienintelė trijų lygių sankryža šalyje yra toje pačioje autostradoje Vilnius-Klaipėda, Sargėnuose, prie IX forto”, – priminė A.Aušra.
Meras nesutiko su A.Aušros nurodytais terminais.
„Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas žadėjo, kad Jakų žiedo rekonstrukcijos projektas bus jau kitąmet. Darbai prasidės 2008-aisiais. Iš pradžių bus padarytas viadukas iš Vilniaus plento į Palangą ir Klaipėdą. O po to antras etapas – iš Vilniaus plento į Šilutę”, – prieštaravo miesto vadovas.
Pesimistinis variantas
Kadangi Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius V.Puodžiukas atostogavo, situaciją pakomentavo jo pavaduotojas Algimantas Janušauskas.
„Ir generalinis direktorius, ir Artūras Aušra – abu teisūs. Virgaudas Puodžiukas rėmėsi optimistiniu variantu, o skyriaus vedėjas tuo, kuris dabar yra diskutuojamas”, – lygino padėtį pavaduotojas.
Pasak jo, kol kas sunku tiksliai pasakyti terminus, kol nebaigta derinti ES lėšų įsisavinimo programa. „Juk visų fondo lėšų į vienus metus nesudėsi, tiesa?” – retoriškai klausė A.Janušauskas.
Transporto lavina
Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos Statistikos skyriaus vedėja Alvydė Kiulkienė sakė, kad Lietuvoje 2004-aisiais buvo vienas milijonas 479 tūkst. 364 transporto priemonės, iš jų Klaipėdoje – 87 tūkst. 260 įvairių rūšių ir paskirties automobilių.
2005-ųjų pabaigoje šalyje jau buvo vienas milijonas 628 tūkst. 154, iš jų uostamiestyje – 91 tūkst. 464 transporto priemonės. Per vienerius metus Lietuvoje padaugėjo apie pusantru šimtu tūkstančių transporto priemonių, iš jų Klaipėdoje – per 4,2 tūkst.