Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi civilizuotą turto ar pinigų dovanojimo būdą, kai vertingas turtas perleidžiamas oficialiai sudarant sutartį notaro biure. Žmonės pradėjo vengti žodinių dovanojimo susitarimų, kurie tarpe giminių kartais perauga į konfliktus.
Apie turto dovanojimo subtilybes „Vakarų ekspreso” skaitytojams pasakoja Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis.
Kokios priežastys turtą dovanojančius asmenis verčia kreiptis į notarų biurus?
Įstatymai numato, kad dovanojant bet kokį nekilnojamąjį turtą sandorį privalo tvirtinti notaras. Tokia pati tvarka taikoma ir piniginėms lėšoms, jei dovanojama suma viršija 50 tūkst. litų. Tvirtinant vertingo turto ar pinigų dovanojimo faktą notaro biure galima išvengti nemalonių rūpesčių, pavyzdžiui, kai gautą dovaną reikia deklaruoti, įrodyti, jog turtas įgytas skaidriai. Giminių rate neretai pasitaiko atvejų, kai žodiniu susitarimu padovanotas brangus turtas vėliau virsta aistrų ir pykčių objektu. Sudarius dovanojimo sutartį to galima išvengti. Juo labiau kad notarų paslaugos nėra brangios. Dovanojant turtą artimam giminaičiui už sutarties sudarymą reikia mokėti nuo keliasdešimties iki šimto litų.
Kokias saugumo garantijas suteikia pas notarą patvirtinta dovanojimo sutartis?
Prieš patvirtindamas sandorį notaras patikrina sutartį sudarančių asmenų tapatybę, išsiaiškina tikrąją jų valią, paaiškina galimas sandorio pasekmes, patikrina, ar yra pateikti visi būtini dokumentai. Notarai netvirtina sandorių, akivaizdžiai nenaudingų vienam iš sutarties dalyvių ir neatitinkančių teisingumo bei geros moralės reikalavimų.
Turtą galima dovanoti mainais į įvairius įsipareigojimus. Kuo notaras gali padėti šiuo atveju?
Dovanojant turtą populiaru ir praktiška sudaryti rentos sutartį, kuria galima išspręsti daug problemų. Jeigu senyvo amžiaus žmogus turi nekilnojamąjį turtą, jis gali sudaryti rentos sutartį, kuria nekilnojamąjį turtą perleidžia kitam asmeniui, bet už tai gauna rentą – išlaikymą iki mirties. Rentos sutartyje galima numatyti mokėjimus ne tik turto dovanotojui, bet ir jo palikuonims ar giminaičiams. Rentos sutartis taip pat numato galimybę turėti naudos iš nekilnojamojo turto, kurio parduoti nesinori. Tokiu atveju turtas perleidžiamas asmeniui, kuris įsipareigoja periodiškai mokėti tam tikrą sumą pinigų.
Kokie dar įsipareigojimai gali būti numatyti rentos sutartyje?
Pagal rentos sutartį dovanos gavėjas įsipareigoja periodiškai mokėti rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Į sutartį įmanoma įtraukti įsipareigojimą aprūpinti turto dovanotoją gyvenamuoju plotu, drabužiais, maitinti, slaugyti bei aprūpinti medikamentais, mirties atveju palaidoti bei panašiai.
Ką daryti, jei dovanojimo sutartyje numatyti įsipareigojimai nevykdomi?
Turtą dovanojantis asmuo gali nustatyti tam tikras sąlygas, kad turtu būtų naudojamasi tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų. Šios sąlygos gali būti įtrauktos į sutartį. Pavyzdžiui, dovanojant butą, sutartyje įrašoma sąlyga, kad jame iki gyvos galvos lieka gyventi tam tikras asmuo. Apdovanotajam nevykdant dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga liktų įvykdyta arba sutartis būtų nutraukta ir turtas grąžintas. Įstatymai taip pat numato galimybę turtą susigrąžinti – išpirkti rentą. Jei turto perėmėjas miršta anksčiau nei dovanotojas, pastarajam nereikia ieškoti naujo asmens, kuris jį išlaikytų. Įsipareigojimus paveldės dovaną gavusiojo palikuonys ar kiti giminaičiai.
Ką reikia žinoti, jei turtą dovanoji gera valia be įsipareigojimų?
Svarbu, kad žmogus suprastų, kokios gali būti pasekmės sudarius dovanojimo sutartį. Neapdairiai ir neapgalvotai padėjus parašą galima netekti teisės, pavyzdžiui, į vienintelę turimą gyvenamąją vietą. Todėl, kad ir kaip pasitikite savo artimaisiais, neskubėkite, apsvarstykite visas galimas pasekmes, pasikonsultuokite su notaru.
Ar galima dovanoti įkeistą būstą, pirktą už paskolą?
Būsto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn, tačiau tam reikia gauti kreditoriaus sutikimą. Perleidžiant įkeistą būstą kitam asmeniui, jam kartu tektų prisiimti ir visus įsipareigojimus.
Kokius mokesčius valstybei reikia mokėti dovanojant turtą ir pinigus?
Dovanojimo būdu gautas turtas ar pinigai neapmokestinami, jei jie gauti iš sutuoktinių, vaikų ar įvaikių bei tėvų ar įtėvių. Gavus dovaną iš kitų asmenų, reikia mokėti 27 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo dovanos vertės. Tiesa, mokesčiai neskaičiuojami, jei dovanos vertė per kalendorinius metus neviršija 24 neapmokestinamo pajamų dydžio, šiuo metu siekiančio 6 960 litų. Jei minėtas dydis viršijamas, likusi suma apmokestinama.