Uostamiesčio turizmo verslo ir viešbučių atstovai pastebėjo, kad šią vasarą Klaipėdoje labai sumažėjo vokiečių turistų.
Kadangi pastaruosius keletą metų vokiečiai sudarė didžiausią dalį mūsų miestą aplankančių užsieniečių, turizmo sferos atstovai ima svarstyti galintys patirti nemenkų nuostolių.
Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Rimos Jakytės duomenimis, sumažėjo tik organizuotai į šalį atvykstančių vokiečių pensininkų. Pasak jos, iki praėjusių metų vieną kelionę per metus jiems kompensuodavo pensiniai fondai, o dabar to esą nebėra.
„Tai visiška nesąmonė”, – taip sureagavo išgirdęs Lietuvoje pasklidusius gandus apie neva anksčiau kompensuojamas keliones vokiečių pensininkams Lietuvos respublikos ambasados Vokietijoje antrasis sekretorius Donatas Kušlys.
Anot jo, tiesiog ta vokiečių karta, kuri plūdo į Lietuvą vedina nostalgijos Memeliui, baigai išmirti. Tad norint, kad vokiečių jaunimas tęstų senelių tradicijas, juos reikia į Klaipėdą kuo nors patraukti.
Apie neva anksčiau kompensuotas keliones pensininkams sakė pirmą kartą girdintys ir patys vokiečiai.
Kaltino futbolą
Vasaros pradžioje uostamiestyje gerokai sumažėjus vokiečių turistų buvo „kaltinamas” Vokietijoje vykęs pasaulio futbolo čempionatas. Tačiau ir jam pasibaigus situacija nepasikeitė.
Turizmo agentūros „Relita” atstovė Diana Kateivaitė pasakojo, kad šią vasarą vokiečiai kaip niekad daug anuliuoja iš anksto užsakytų kelionių. Priežastis – nebesusirenka vokiečių turistų grupės.
Kelionių agentūros „Krantas Travel” Atvykstamojo turizmo skyriaus vadybininkas Marius Sarapinas sakė iš pačių vokiečių girdėjęs, kad Vokietijoje įvyko šiokios tokios permainos pensijų srityje, tačiau kas konkrečiai pasikeitė, – įvardyti negalėjo.
„Birželio mėnesį sumažėjus vokiečių turistų srautams, tai siejome su pasaulio futbolo čempionatu. Liepos mėnesį vokiečių turistų šiek tiek padaugėjo, tačiau, palyginti su praėjusia vasara, jų tikrai mažiau”, – sakė M. Sarapinas.
„Nėra į ką žiūrėti”
Vokiečių šią vasarą pasigedo ir uostamiesčio viešbučių vadovai.
„Kažką girdėjau, kad Vokietijoje pasikeitė ekonominė situacija ir todėl jie tiek daug nebekeliauja. Gal vokiečiai nebevažiuoja į Klaipėdą, nes dabar čia nėra į ką žiūrėti? Visas senamiestis – vien perkastos ir remontuojamos gatvės. Gal rudeniop, kai viskas bus sutvarkyta, jie vėl sugrįš?” – svarstė viešbučio „Europa” direktorius Tadas Mačijauskas ir patvirtino, kad, palyginti su praėjusia vasara, turistų viešbutyje mažiau.
Viešbučio „Klaipėda” rezervavimo vadovė Lina Kasperavičienė taip pat svarstė, kad vokiečiams Klaipėda tiesiog pasidarė nebeįdomi.
„Tie vokiečiai, kurie dar jautė nostalgiją Memeliui, – paseno, o jaunimui kur kas įdomesnis gyvybingas Vilnius nei Klaipėda”, – svarstė L. Kasperavičienė.
Kompensuodavo kelionę?
Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja Rima Jakytė sakė iš uostamiesčio viešbučių sužinojusi, kad masiškai anuliuojami vokiečių turistų užsakymai.
„Mano žiniomis, Vokietijoje kai kurie žinybiniai ar privatūs pensiniai fondai iki praėjusių metų kompensuodavo pensininkams po vieną kelionę per metus. Pati esu mačiusi, kaip Europos šalyse ne sezono metu važinėja pilni autobusai keliaujančių vokiečių pensininkų. Tačiau dabar to nebėra. Tad į Lietuvą atvyksta tik tie turistai, kurie keliauja už savo pinigus”, – sakė R. Jakytė.
Kitos priežastys
„Kiek klausiau vokiečių, niekas tokios tvarkos nežinojo, tai visiškas nonsensas. Ar jūs įsivaizduojate, kad galėtų taip būti ir kiekvienam pensininkui bet kur važiuojant būtų kompensuojama kelionė? Taip nebent yra buvę nacių laikais, maždaug 1930 metais, tačiau ir tuomet kelionę reikėdavo užsitarnauti”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo Lietuvos ambasados Vokietijoje antrasis sekretorius Donatas Kušlys.
Pasak jo, galbūt Lietuvą tokie gandai pasiekė dėl Vokietijoje vykstančios sveikatos reformos. Vokietijos ligonių kasos dengia sanatorijos kaštus. Turint gydytojo siuntimą ligonių kasos dengia kaštus ir vykstant į kitoje šalyje esančią sanatoriją.
„Tačiau Lietuva niekada nefigūravo tarp tų šalių, kur vokiečiai būtų siunčiami į užsienio sanatorijas. Pavyzdžiui, juos siųsdavo į Čekiją, nes ten pigiau nei Vokietijoje, sergant žvyneline liga – į Turkiją ar prie Juodosios jūros. Pokyčiai šioje sferoje vyko, tačiau ne šiemet, o nuo 1990 metų”, – pasakojo D. Kušlys.
Ambasados atstovas, padiskutavęs su vokiečiais, svarstė, kad lietuviai turėtų ieškoti kitų priežasčių, kodėl pas juos lankosi vis mažiau vokiečių.
„Pirmoji banga, kuri važiavo į buvusį Memelį, ieškojo savo šaknų. Bet šios kartos atstovai jau baigia išmirti. Vaikams ir anūkams tokios nostalgijos Klaipėdai nebėra. Miestas turi būti įdomus, kad į jį veržtųsi turistai”, – pabrėžė D. Kušlys.
„Jokių priemokų nėra”
Vokietijos vakarų regiono pensinio draudimo atstovė Diana Hofman „Vakarų ekspresui” taip pat sakė nieko negirdėjusi, kad vokiečių pensininkams kada nors būtų kompensuotos kelionių išlaidos.
„Bent jau nuo 1992 metų, kol aš dirbu šiame darbe, vokiečių pensininkams yra mokama tik pastovi mėnesinė išmoka, nėra jokių papildomų atostogų ar kalėdinių priemokų”, – komentavo D. Hofman.