Lietuviams trečias kartas nemelavo. Europos vandens gelbėtojų čempionate „Nivea Cup 2006” Vokietijoje šalies nacionalinės komandos atstovas laimėjo dvi pirmąsias vietas. Abi atiteko tam pačiam žmogui – Nidos gelbėtojui 18-mečiui Martynui Alseikai.
Europos čempionate Lietuvos gelbėtojai dalyvavo trečiąjį kartą. Iki šiol aukščiausias jų pasiekimas buvo trečioji vieta.
Tris dienas trukusiame čempionate iš viso dalyvavo 68 komandos iš 15 šalių. 25 komandos buvo pačių čempionato organizatorių – vokiečių. Į Varnemundės paplūdimį, kur vyko varžybos, buvo susirinkę apie 350 dalyvių.
Lietuvos nacionalinę rinktinę sudarė 13 gelbėtojų iš uostamiesčio ir Neringos. Kai kurie jų čempionate dalyvavo nebe pirmąjį kartą. Kartu su gelbėtojais į čempionatą važiavo ir „Vakarų ekspreso” korespondentė.
Kiek mažiau nei parą trukusi kelionė į Rostoką prasidėjo nuo rungčių pasidalijimo bei būsimų varžybų aptarimo autobuse. Treniruotėms gelbėtojų komanda neturėjo nei laiko, nei galimybių.
Vokietija varžybų dalyvius pasitiko saule ir 31 laipsniu karščio. Geriau nei pernai, kai po rungčių vandenyje kai kuriuos dalyvius teko vežti į ligoninę dėl bendro kūno atšalimo.
Medalio laukė beveik parą
Jau pirmoji varžybų diena nacionalinei rinktinei atnešė pirmąjį medalį. Paplūdimio sprinto rungtyje nidiškis M. Alseika buvo greičiausias.
Tačiau apdovanojimų ceremonijos lietuviui teko laukti vos ne parą, nors ant garbės pakylos kiti užlipo kur kas greičiau – vos paaiškėjus rezultatams.
Būtent dėl šios priežasties Martynas „Vakarų ekspresui” sakė, kad nors laimėjo vienas pirmųjų, liko paskutinis. O ir pirmąkart nuo garbės pakylos jis skubėjo kuo greičiau nulipti, lyg nujausdamas, kad kitądien vėl teks pabuvoti ant jos.
Antrąjį medalį nidiškiui atnešė paplūdimio vėliavėlių rungtis.
Liežuvio neberodė
Šioje rungtyje dalyviai paplūdimyje turėjo spėti pačiupti lazdeles, kurių buvo mažiau nei žaidėjų. Greičiau nubėgęs ir ją pagriebęs gelbėtojas patenka į kitą etapą. Taip žaidėjų mažėja, kol paaiškėja nugalėtojas.
Pasak komandos draugų, pernai Martynas per šią rungtį sugebėdavo ne tik aplenkti varžovus, bet ir atsisukęs liežuvį parodyti – taip atsilygino intrigas rezgusiems priešininkams. Tąkart lietuvis liko devintas.
Šiemet vėliavėlių rungtis vyko dvi dienas. Neringos gelbėjimo stočių viršininkas Gintaras Kuprys juokavo, kad Martynas po pirmosios dienos įsigijo daug priešų – dėl jo manevrų ne vienas krito laukan.
Kitądien, prieš finalą, M. Alseika juokavo: „Einu pažaisti!”. Stebint kitų šalių atstovus, ši rungtis toli gražu nepriminė žaidimo: kai kurie dalyviai vos tramdė emocijas ir po nesėkmingos rungties beveik puldavo vienas kitam į atlapus.
Patekęs į finalą Martynas neslėpė tikėjęsis užimti prizinę vietą, nors po sprinto rungties manė nebeturįs jėgų.
Beje, antrąkart lietuviui užlipus ant nugalėtojų pakylos varžybų organizatoriai jau ištarė jo pavardę. Iki tol apsiribodavo tik paminėję Martyno vardą ir šalį, iš kurios jis atvyko – per daug sudėtinga vokiečiams pasirodė gelbėtojo pavardė.
Laužyti liežuvius dėl sunkiai tariamų lietuvių pavardžių nesistengė ir teisėjai – jei kuris ir bandydavo, tai beviltiškai ją išdarkydavo.
Treniruotės – per varžybas
Kitos rungtys mūsiškių komandai nebuvo tokios sėkmingos. Gelbėtojai arba nepatekdavo į finalą, arba likdavo per plauką nuo prizinės vietos. Taip nutiko ir merginų ketvertukui: Olgai Špitaliovai, Svetlanai Kušnariovai, Jurgitai Motiekaitei ir Kristinai Ruigei skęstančiojo gelbėjimo su diržais rungtyje.
Pusfinalyje jos atplaukė pirmosios, toli už nugarų palikdamos priešininkes. Komandos vaikinai juokavo, kad iš vandens išlipusios merginos ne tik plačiai šypsojosi televizijos kamerai, bet ir spėjo apžiūrėti savo manikiūrą.
Tačiau finale jos liko penktos. Visą kelionę nuolat čiauškėjusios Olgos veidas po nesėkmės apsiniaukė, nepadėjo nė komandos draugų paguodos. Ankstesniais metais merginos šioje rungtyje buvo trečios.
„Svarbiausia dalyvauti” – tokiu principu vadovavosi nacionalinė rinktinė. Po varžybų vieningai reziumuota, kad trūko komandinio pasiruošimo. Galimybių treniruotis visiems kartu nebuvo, tad gelbėtojai rėmėsi savo asmenine patirtimi ir sėkme.
Be to, gelbėtojai pasigedo vieningumo tarp Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos ir skęstančiųjų gelbėjimo tarnybų. Komandos nariai apgailestavo, kad mūsų šalyje nėra panašių bendrų Neringos, Klaipėdos ir Palangos gelbėtojų varžybų.
Geriausiai čempionate sekėsi Didžiosios Britanijos komandai, kuri susumavus rezultatus, užėmė pirmąją vietą. Antri liko vokiečiai (beje, Vokietijoje gelbėtojais dirba savanoriai, už tai negaunantys algos, tik maistpinigius), trečioje vietoje – italai.
Lietuviai apie užimtą galutinę vietą kol kas dar laukia žinių.
Mūsų komanda čempionate susidraugavo su latviais, kurie šiame renginyje dalyvavo pirmą kartą – vieni kitus palaikė tiek per rungtis, tiek per apdovanojimų ceremonijas. Beje, lietuviai ir latviai buvo varžovai tarptautinėse gelbėtojų varžybose liepos pradžioje Klaipėdoje.