Apie tai, kad mūsų planetoje jau ištisą dešimtmetį gimsta kitokie, didesnio intelekto vaikai, seniai kalba įvairių šalių psichologai, astrologai, pedagogai bei ezoterinių mokslų atstovai. Ekspertai, tyrinėjantys vadinamąjį indigo vaikų fenomeną, yra įsitikinę, kad nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio masiškai ėmė gimti ypatingi, mėlynos auros apgaubti vaikai.
Teigiama, esą ši unikalių galių turinti karta atėjo į pasaulį su šventa misija – pranešti, jog Žemėje apsigyvens nauja visuomenė, savo gyvenimą grindžianti sąžiningumu, bendradarbiavimu ir meile.
Pirmą kartą apie šį reiškinį prabilta dar 1970 metais. San Diego parapsichologė Nancy Ann Tappe pastebėjo, jog gimsta kūdikiai, turintys neįprastos – indigo – spalvos aurą. Tuomet nelabai pagrįsti parapsichologės pastebėjimai daug dėmesio nesulaukė. Pasaulio akys į indigo vaikų fenomeną nukrypo tik 1999-aisiais, pasirodžius psichologų Lee Carollo ir Jano Toberio knygai „Indigo vaikai”. Knyga sulaukė beprotiško pasisekimo visame pasaulyje – milijoniniai tiražai, vertimai į 25 kalbas ir iki šiol nemažėjanti leidinio paklausa (beje, mūsų knygynuose pasirodantis rusiškas knygos variantas nuo prekystalių taip pat nušluojamas akimirksniu). Knygoje L.Carollas ir J.Toberis pabrėžia, jog visame pasaulyje, nepriklausomai nuo rasės, religijos, tėvų socialinės ar turtinės padėties, gimsta naujos istorinės epochos indigo vaikai, išsiskiriantys ypatinga intuicija, intelektu, gebėjimais bei psichofizinėmis savybėmis. Šie vaikai į pasaulį atsineša nepaprastą gėrio bei harmonijos pojūtį, turi stiprų moralinį potencialą. Greičiausiai dėl šios priežasties indigo vaikai dažniausiai būna labai kūrybingi, išmintingi, bet taip pat linkę nepritapti prie savo bendraamžių, maištauti ar nepaklusti nustatytoms taisyklėms.
Kaip sužinoti, ar jūsų vaikas indigo?
Knygos „Indigo vaikai” autoriai išskiria 10 būdingiausių savybių, kurias esą atsineša mėlyna aura apgaubti vaikai:
1. Jie gimsta jausdamiesi pranašesni už kitus ir dažniausiai taip elgiasi.
2. Kitaip nei dauguma vaikų, „indigiukai” anksti pajunta, jog nusipelnė būti čia, ir nustemba, jei kiti to nesupranta.
3. Anksti suvokia ir pareiškia tėvams, kas jie yra bei ko verti.
4. Nepripažįsta be paaiškinimo ar pasirinkimo primestos valdžios.
5. Tam tikrus dalykus jie tiesiog atsisako daryti, pavyzdžiui, stovėti eilėje jiems yra per sunku.
6. Sutrinka susidūrę su konservatyviomis sistemomis, kurios orientuotos ne į kūrybinių sprendimų laisvę, bet į normų ir taisyklių laikymąsi.
7. Dažnai randa greitesnių ir tikslesnių būdų atlikti užduotis, todėl aplinkiniai mano, jog vaikas savivaliauja ir bando išsisukinėti.
8. Neradę bendraminčių, jie dažnai užsisklendžia savyje ir galvoja, kad niekas jų nesupranta. Dėl to mokykloje dažniausiai patiria bendravimo sunkumų.
9. Nereaguoja į gąsdinimus ar grasinimus. Pavyzdžiui, jų visiškai neveikia žodžiai „palauk, kol tėvas grįš ir pamatys, ką pridarei”.
10. Nesivaržo pareikšti apie savo norus ir poreikius.
Indigo tyleniai
Rudolfo Štainerio gydomosios pedagogikos specialistė Tatjana Rožukienė, ilgą laiką Maskvoje studijavusi indigo vaikų fenomeną, teigia, jog šie ypatingi vaikai negimsta šiaip sau. Ateidami jie atsineša ir bendrą užduotį, kuri užkoduota jų prigimtyje: per meilę, supratimą ir nuoširdų bendravimą pakeisti pasaulį, išgelbėti jį nuo piktžaizdėmis tapusių materializmo, pragmatizmo bei iškreiptos laisvės apraiškų. Anot specialistės, indigo vaikai turi išskirtinį bruožą – jie vėliau nei įprasta pradeda kalbėti. Tokie vaikučiai paprasčiausiai nejaučia būtinybės mintis reikšti žodžiais – jie kurį laiką yra puikūs klausytojai, stebėtojai ir pasaulį pažįsta bei analizuoja per tylą. Specialistė primena, kad tėveliai, užuot ieškoję diagnozių savo mažakalbiui, turėtų suprasti, jog skurdus vaiko žodynas nėra yda, nes anksčiau ar vėliau „indigiukai” prabils dar sklandžiau nei jų bendraamžiai. „Reikia leisti jiems tylėti ir to iš jų mokytis patiems”, – įsitikinusi T.Rožukienė. Kita vertus, labai dažnai pasitaiko, jog
indigo vaikai būna ne tik intravertai tyleniai, bet ir ekstravertai cholerikai, išsiskiriantys dideliu hiperaktyvumu. Tėveliai, gydytojų padedami, yra linkę tokiems vaikučiams kuo greičiau priklijuoti etiketę: autistas, protiškai atsilikęs, hiperaktyvus, isterikas ir pan. „Autizmas, dauno sindromas, hiperaktyvumas ar dėmesio stokos sutrikimas nėra diagnozė. Klijuodami tokią etiketę bei grūsdami vaikams medikamentus tik sužalosime tyrą ir jautrią indigo sielą”, – patikino gydomosios pedagogikos specialistė.
Maištaujanti siela
Kaip jau minėta, indigo mažyliams būdingas neprisitaikėliškas, maištaujantis būdas. Nors iš prigimties jie labai taikūs, tačiau akis į akį susidūrę su melu ar neteisybe ima protestuoti. T.Rožukienė prisimena dvimetį pacientą, neva tipišką indigo berniuką, kuris kaskart atvestas į darželį imdavo desperatiškai viską niokoti, daužyti, kandžiotis. „Pirmą kartą pamačiusi šį vaiką iškart supratau, kad jis prieš kažką protestuoja. Vėliau paaiškėjo, jog per maištą vaikas norėjo atkreipti tėvų dėmesį į netikusią auklėtoją, kuri konservatyviai ir labai atmestinai prižiūrėjo jai patikėtus vaikus. Vaikui darželyje trūko elementaraus dėmesio, supratimo bei kūrybinės laisvės, todėl jo ypatingas būdas su tuo negalėjo taikstytis. Neįtikima, bet po gydomosios meno terapijos šis berniukas akimirksniu išlaisvino savo išskirtinius gebėjimus: per metus išmoko kalbėti trimis kalbomis, dabar visus stebina savo piešiniais, didele nuovoka ir guviu protu”. Taigi jei jūsų vaikas elgiasi keistai, neskubėkite jo bausti, vesti pas gydytoją, psichologą ar kitaip traumuoti. „Reikia naikinti priežastis, o ne pasekmes ir pirmiausia aiškintis, kodėl vaikas taip elgiasi”, – sako T.Rožukienė.
Kaip juos auklėti?
Minėti psichologai L.Carollas ir J.Toberis pabrėžia, jog svarbiausia auklėjant indigo vaikus – atvirumas. Mėlyna aura apgaubti mažyliai intuityviai atskiria melą nuo tiesos, todėl idealiausias bendravimo būdas – elgtis su vaiku kaip lygiam su lygiu. Reikia mokytis smalsų indigo vaiką suprasti, išklausyti bei subtiliai ir kantriai paaiškinti jam iškilusius neaiškumus. Tai reiškia, jog sustabarėjęs, konservatyvus, stereotipinis auklėjimas indigo vaikams (ir ne tik) absoliučiai netinka. Naujojo tūkstantmečio kartos auklėjimas turi remtis begaline meile, supratimu, harmoningu bendravimu, kai ne tik mažylis, bet ir jo tėvai mokosi iš savo vaiko kitaip matyti ir suprasti pasaulį. „Svarbiausia – žiūrėti į pasaulį vaiko akimis, tada viskas būna daug paprasčiau”, – pabrėžia knygos „Indigo vaikai” autoriai. Be to, ar įmanoma tinkamai išauklėti vaiką, kai jūsų galvoje sukasi chaotiškos, nedoros, o kartais ir bjaurios mintys? Greičiausiai ne… „Tik tada, kai išmoksime pozityviai žvelgti į save, galėsime savo vaikams perduoti kuo geresnę patirtį. Tai primena nežinomos kalbos mokymąsi”, – sako psichologai.
Nederėtų pamiršti, jog indigo vaikai patys žino, kas jie yra ir ką turi padaryti šioje žemėje, todėl nuolat skiepyti vaikui, koks jis ypatingas ir unikalus, labai pavojinga. „Girdėdami nuolatines liaupses vaikai gali labai greitai išklysti iš tikrojo savo kelio ir tapti egoistais individualistais”, – sako gydomosios pedagogikos specialistė T.Rožukienė. Kad taip neatsitiktų, reikia gerbti vidinį indigo vaiko pasaulį, leisti jam daryti tai, ko jis prašo: piešti, teplioti, lipdyti, taškytis baloje ir t.t. Svarbu pamatyti, kaip vaikas trokšta save išreikšti, ir nedrausti jam veikti. Jei savo atžalą auklėjate visavertiškai, jis niekad jūsų neprašys per daug.
Kuriama indigo industrija?
Be abejonės, vadinamasis indigo vaikų fenomenas sulaukė nemažo „indigo skeptikų” dėmesio. Abejoti šio neva masinio reiškinio tikrumu verčia ne tik faktas, kad iki šiol nėra moksliškai įrodyta „karališkąją kartą” realiai egzistuojant, bet ir tai, jog turėti neva indigo vaiką tampa išskirtine naujojo amžiaus tėvų mada ar privilegija. Taigi akivaizdu, jog atsirado labai imli auditorija, padedanti klestėti mistinei indigo literatūrai, filmams, periodikai ir netgi specialioms auklėjimo programoms. Jau vien tai, jog internetiniai mamų forumai lūžta nuo klausimų apie neva antgamtiškas vaikų galias, rodo atsiradus naują, verslui labai palankią nišą. Be to, fenomenalaus indigo reiškinio kritikai nepamiršta ir psichologinio aspekto. „Niekas nenori realiai pripažinti diagnozės, kad jų vaikas yra sutrikusio vystymosi. Kur kas geriau skamba, kad vaikas turi ypatingų gebėjimų ir dėl to nepritampa visuomenėje. Tikrovės neigimas juk yra vienas iš psichologinės gynybos būdų.
Neypatingų nėra
Net jei ir labai susidomėjote indigo reiškiniu, visuomet naudinga prisiminti, jog visi vaikai, ypač mūsų pačių, yra ypatingi ir neturėdami jokių išskirtinių aurų ar telepatinių gebėjimų. Vaikai – didžiausias gamtos sukurtas stebuklas, o juk kiekviename stebukle slypi ir kruopelė paslapties…