Netinkamas interjero spalvas būtina keisti

Svečiuose gerai, o namie – geriausia. Tik kodėl kartais tarp savų sienų jaučiamės daug blogiau negu svetimame būste? Deja, tai ne reta bėda. Dizainerio ar paties šeimininko sukurto interjero klaidos kartais labai apkartina kasdienybę.

„Nesuprantu, kodėl nemėgstu savo namų. Juk taip ilgai kūriau interjerą. Atrodo, viską įsirengiau pagal savo skonį – sienas nudažiau mėgstama spalva, užuolaidas pasirinkau panašias į tas, kurios puošė mano kambarį tėvų namuose. Rūpestingai rinkausi baldus, grindų dangą. Tačiau rezultatas nedžiugina, mano namai nėra jaukūs”, – panašių į vienos skaitytojos skundą teko girdėti ne kartą. Kur suklystame gražindami savo butą ar namą?

Remontas nepradžiugino

Deja, tenka pripažinti, kad ne visi turime puikų skonį, erdvių bei formų pojūtį ar kitų interjero dizainerio sugebėjimų. Ilgai ir rūpestingai savarankiškai kurta namų aplinka galiausiai atrodo ne tik nejauki, bet net atgrasi. Atskiri daiktai, spalvos atrodo puikiai, o kaip visuma – neskoningai, sukelia nemalonių pojūčių namiškiams. Pykstame ant savęs, artimųjų ir stengiamės kuo mažiau laiko praleisti namie. Galiausiai kreipiamės pagalbos į profesionalius interjero kūrėjus.

Savo istoriją papasakojusi skaitytoja buvo labai nepatenkinta kambariu, kuriame virė beveik visas kasdienis jos gyvenimas. Čia moteris ir dirba, ir svečius priima, ir ilgus vakarus leidžia su gera knyga. Jau pirmomis dienomis po remonto ji supratusi, kad kažką padarė ne taip – kambarys nekomfortiškas. „Man labai patinka oranžiškai geltonos sienos – ryški spalva pakelia nuotaiką. Prie jos turėtų derėti žalia grindų danga ir margos tamsiai žalios užuolaidos. Išsirinkau originalų, bet patogų stalą, gražius šviestuvus, o šviesi sofa – mano pasididžiavimas. Tačiau viskas kartu atrodo niūriai, slogiai”, – guodėsi ji.

Kambarys – neatpažįstamas

Interjero dizaineris, į kurį skaitytoja kreipėsi pagalbos, būstą pakeitė beveik neatpažįstamai. Nors daiktai iš esmės liko tie patys, kambarys tapo šviesesnis, šiltesnis, jaukesnis ir atrodo skoningai. Kas gi pasikeitė – gal spalvos?

Kaip ir mūsų skaitytoja, jūs mėgstate šviesias, ryškias spalvas? Puiku. Tai rodo, kad esate optimistas, nesileidžiate užvaldomas neigiamų emocijų arba nesąmoningai su jomis kovojate. Tačiau svarbiausia, kaip ir renkantis spalvą, – nepadauginti. Juk net baltos spalvos perteklius gali sukelti nemalonių asociacijų – baltos sienos išduoda arba šeimininko depresiją, arba nevaldomą polinkį į mediciną. Todėl nereikėtų mandarinų ir citrinų spalvomis marginti visų sienų. Ar bent jau rinkitės keliais tonais šviesesnes, švelnesnes spalvas (palyginkite nuotraukas).

Skaitytojos sukurtame interjere nėra vyraujančios spalvos – sienų, baldų, grindų dangos, užuolaidų spalvos ryškios ir stiprios, „besipjaunančios” tarpusavyje. „Pataisytas” kambarys atrodo kitaip: šviesi lubų danga, medinės grindys, sunkias tamsias užuolaidas pakeitė lengvos ir plonos baltos, natūralūs pinti aksesuarai puikiai papildo švelnią sienų spalvą.

Į šiaurę – žydra, į pietus – žalia

Nuspalvinti namus – viena sunkiausių užduočių. Renkantis spalvas svarbu atsižvelgti ne tik į šeimininko skonį, charakterį. Svarbu, pavyzdžiui, ir tai, į kokią pusę išeina kambario langai.

Kambaryje, kurio langai išeina į šiaurę, turėtų vyrauti šiltos, šviesios spalvos, bet ne balta.

Pietiniame kambaryje tinka natūralios ir gaivios spalvos.

Vakarinėje pusėje gražiausiai atrodo šilti pilkos, rudos spalvos atspalviai, kreminiai, pasteliniai tonai.

Šaltas spalvas bei atspalvius palikite rytinei pusei.

Spalva ir erdvė

Pasak specialistų, spalvos pasirinkimą lemia ir kambario dydis. Jeigu dideliame kambaryje tamsios spalvos – dar pusė bėdos, o mažas jose tiesiog paskęstų. Mažų ir daug saulės spindulių gaunančių kambarių sienoms labai tiktų žydra spalva. Labai gerai, jei ten bus baltų baldų. Jeigu kambarys gana tamsus, geriau šių idėjų atsisakyti – dėl šviesių spalvų čia pasidarytų dar šalčiau.

Švelni geltona spalva vizualiai didina patalpos erdvę, bet geriau ja nepiktnaudžiauti, rinktis kuo šviesesnius atspalvius. Švelnia geltona spalva galima nudažyti miegamojo sienas, nes ji gerai nuteikia, padeda atsipalaiduoja.

Retai pamatysite ryškiai raudoną kambarį. Šia spalva vengiama dažyti net ir vieną kambario sieną. Jei mėgstate energijos, jėgų, drąsos įkvėpiančią spalvą, rinkitės rausvus tonus. Stimuliuojanti ryškiai raudona spalva tiktų nebent koridoriuje ar virtuvėje. Miegamasis, svetainė, vaikų kambarys – ne jai skirti.

Pastaruoju metu išpopuliarėjusi oranžinė – kūrybingų, jausmingų žmonių spalva. Tačiau vienaip atrodo oranžiniai drabužiai, o visai kas kita – tokie tapetai ar užuolaidos. Kai šios spalvos per daug, ji pradeda varginti, dirgina nervų sistemą, blaško dėmesį. Gal užtektų oranžinių aksesuarų?

Raminamosios žalios – gamtos spalvos – mūsų namuose galėtų būti ir daugiau. Vienintelė bėda ta, kad ją sunkoka derinti su kitomis spalvomis ir atspalviais.

Dera ar nedera?

Spalvas išmanantys profesionalai pataria nepamiršti paprastų derinimo taisyklių.

Visi raudonos bei rausvos atspalviai puikiai dera tarpusavyje.

Švelni oranžinė suteikia erdvei šilumos, tamsesnius atspalvius naudokite saikingai. Su oranžine puikiai dera turkio ir šalti pilki atspalviai.

Geltona gerai dera su žaliais, oranžiniais tonais. Mėlyna ir geltona padės sukurti gaivų, linksmą klasikinį interjerą.

Žalia – neutrali spalva, atkurianti kitų spalvų pusiausvyrą. Kai kurie žalios tonai, pavyzdžiui, švelni šalavijų, dera beveik su visomis spalvomis.

Visi mėlynos ir žalios atspalviai sutaria tarpusavyje, nors jie ir intensyvūs: nuo dangaus žydrumo iki tamsių rašalo ir povo plunksnų tonų.

Violetiniai tonai gerai dera tarpusavyje, bet daugeliui atrodo per ryškūs. Violetinė gerai atrodo ir šalia žalios. Violetinis mėlis dera su šaltais mėlynais tonais, o raudono atspalvio violetinė tiks prie švelniai rausvos.

Pilka spalva ir neutralūs tonai dažniausiai naudojami kaip klasikinis, į akis nekrintantis fonas. Jie gali būti derinami su bet kuria spalva – interjeras atrodys neįprastas, stulbinantis ir nepakartojamas.