Buvęs Darbo partijos kūrėjas teigė jaučiąs didelę kaltę prieš žmones, kuriuos įtikino tapti šios politinės organizacijos nariais
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas mano, kad mažumos Vyriausybė išsilaikys tik tuo atveju, jeigu imsis revoliucinių permainų visose gyvenimo srityse.
Jo vadovaujama Pilietinės demokratijos partija su socialdemokratais, valstiečiais liaudininkais ir liberalcentristais pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje sudarė mažumos Vyriausybę. Muntiano įsitikinimu, vos 55 Seimo narių palaikymą turinčios naujosios koalicijos ir Vyriausybės gyvavimo laikas priklausys nuo jų pačių sugebėjimo ir ryžto imtis esminių reformų.
Interviu LŽ Seimo pirmininkas apžvelgė ką tik pasibaigusį politinį sezoną, brėžė mažumos Vyriausybės perspektyvas ir svarstė apie Darbo partijos, kurios kūrėju buvo, perspektyvas.
Netradicinė sesija
– Kaip vertinate pasibaigusį politinį sezoną?
– Jis buvo labai aktyvus, netradicinis. Turbūt nė per vieną Seimo sesiją neteko spręsti tiek svarbių valstybei klausimų.
Mažumos Vyriausybės sudarymas ir jos programos patvirtinimas – aktualiausias ir svarbiausias įvykis. Būta ir daugiau reikšmingų su kadrais susijusių klausimų. Galima paminėti ir Seimo pirmininko perrinkimą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko paskyrimą.
Lietuvai ir jos Vyriausybei visuomet ypatingų padarinių turi „Mažeikių naftos” pardavimas. Taip atsitiko ir šį kartą.
Su laikinąja Vyriausybe pragyvenome daugiau nei pusantro mėnesio, tai darė įtaką ir mūsų darbui – nebebuvo tradicinės daugumos, tradicinės pozicijos ir opozicijos. Nors galiu pasakyti, kad toje netradicinėje aplinkoje Seimas padarė viską, ką galėjo. Mano supratimu, net pradėjo kur kas ritmingiau dirbti. Visi minėtieji sprendimai priimti užtikrinant reikalingą daugumą. Seimo nariai naudojosi Konstitucijos suteikta laisvo apsisprendimo teise ir mažiau žvalgėsi į partinius interesus.
Įvyko daug dalykų, kuriems nebuvo precedentų per nepriklausomybės laikotarpį. Dabar turime į daug ką pažiūrėti naujoviškai. Laukia iššūkiai praktiškai visose gyvenimo srityse. Vyriausybė turės dirbti ypač lanksčiai, skaidriai, viešai, priimti visiems suprantamus sprendimus, įgyvendinti suprantamus tikslus.
Dėsninga baigtis
– Jūsų versija – kodėl vis dėlto žlugo ana valdančioji koalicija ir tryliktoji Vyriausybė?
– Mano supratimu, įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Ten vyravo asmeniniai grupiniai interesai, jie buvo aukščiau valstybinių, visuomeninių, viešųjų. Tai kažkokia valstybės valdymo anomalija. Tad ir jos baigtis buvo dėsninga.
– Kodėl manote, kad dabar bus kitaip?
– Taip negali būti. Demokratinėje valstybėje tokia tvarka negali egzistuoti, nes veikia atitinkami kontrolės mechanizmai.
Dabar, kai yra mažumos Vyriausybė, kai nėra galimybės užsitikrinti sprendimams nuolatinio užnugario, o reikia veikti įtikinant oponentus, tariantis su jais, asmeniniams interesams pasireikšti nebus galimybių. Visos institucijos, prižiūrėsiančios ir kontroliuosiančios valdžios atstovų veiklą, bus opozicijos rankose.
Reikia keisti tradicijas
– Kokias matote mažumos Vyriausybės perspektyvas? Ar ji gali būti ilgalaikė?
– Tai visiškai nauja kokybė. Ją sunku pasiekti iš karto. Daug kas priklausys nuo Vyriausybėje esančių žmonių politinės valios ir metodų, kuriais jie veiks.
Manau, kad jų kompetencija yra pakankama užimti pareigas, tai patyrę politikai. Ar užteks jiems patyrimo užtikrinti efektyvų valdymą, be kurio labai sunku tikėtis sėkmės? Čia klausimas, į kurį, ko gero, greitai sulauksime atsakymo. Mažumos Vyriausybė gali dirbti tik efektyviai, kitaip jai neįmanoma išlikti.
– Kokie pagrindiniai pavojai tyko Gedimino Kirkilo ministrų kabineto?
– Labai svarbu atitrūkti nuo blogų tradicijų. Deja, negalime pasigirti efektyviu valstybės valdymu. Reikalinga visai kita permainų dinamika.
Jeigu dabartiniai ministrai sugebės kritiškai įvertinti buvusį patyrimą, padaryti atitinkamas išvadas, maksimaliai efektyvinti valdymą – manau, tai įmanoma. Jeigu vadovausis taktika „žingsnis po žingsnio”, bus labai sunku.
Mums reikia iš esmės keisti situaciją. Būtina kardinaliai gerinti investicijų, verslo aplinką, daryti rimtą mokesčių reformą. Žinoma, bus įvairių nuomonių, kils pasipriešinimas, bet tai daryti privalu, kad išspręstume visus kitus klausimus, susikaupusias problemas: socialinės atskirties, netolygią regioninę plėtrą, paslaugų teikiamų kokybės ir prieinamumo. Nepripildžius biudžeto to nebus padaryta.
Neužtenka sudaryti palankių sąlygų verslui plėtoti, didinti bendrąjį vidaus produktą, mums reikia keisti pačią ekonomikos struktūrą. Turi rastis ekonomikos šakų, kur kuriama didelė pridėtinė vertė. Tai revoliuciniai žingsniai.
– Kiek vieninga yra pati koalicija?
– Čia tai tikrai jokių problemų neįžiūriu. Mūsų supratimas, matymas – labai panašus. Galbūt nuomonės skiriasi dėl permainų dinamikos, bet ją subendrinti nebūtų sunku.
Įtampa dėl postų
– Rudenį laukia Seimo postų dalybos. Ar tai negali tapti naujos nesantaikos priežastimi tiek tarp koalicijos partnerių, tiek su opozicija?
– Postų dalybos visada sukuria tam tikrą įtampą. Tai bus įtampos šaltinis ir šį kartą. Kitaip nebūna. Tačiau jeigu nubrėšime principus, pagal kuriuos veiksime, bus kur kas paprasčiau susitarti.
– Darbo partija jau deklaravo sieksianti opozicijos lyderio posto, o galbūt ir nuversti Seimo vadovą. Kiek tai realu?
– Darbo partijos frakcija – kol kas didžiausia Seime, ji gali turėti tam tikrų ambicijų. Bet jų sumanymo realizavimas priklausys nuo to, kiek jų tikslams pritars kitos parlamentinės frakcijos. Vieni jie negali pasiekti nė vieno savo deklaruojamo tikslo.
Tačiau aš labai abejoju, ar jiems pavyks užsitikrinti tokią daugumą. Manau, tai bus tik deklaruojami tikslai, o jėgų neužteks juos įgyvendinti. Tokius dalykus stebime ne pirmą kartą.
– Ar Jums nebuvo pagundos Seimo pirmininko kėdę keisti į ministro?
– Galbūt tai skambės nelabai įtikinamai, bet man postai ypatingos reikšmės neturi. Man svarbu atlikti tautos atstovo funkciją. Jeigu bus galimybė kitur realizuoti tą funkciją arba Seimo nariai nuspręs, kad reikia daryti kaip nors kitaip – sprendimas priklauso nuo jų valios – taip ir atsitiks.
Jeigu atsižvelgtume į mano pageidavimus, tikslus, žinoma, aš visuomet save labiau įsivaizdavau vykdomojoje valdžioje. Visą gyvenimą dirbau konkretų darbą su konkrečiais tikslais, priemonėmis. Tokį darbą man būtų patogiau dirbti. Todėl nelabai baiminuosi dėl kokių nors pasikeitimų.
Grįš juodųjų technologijų specialistų pagalba
– Buvote Darbo partijos kūrėjas, vėliau – jos kritikas. Kaip vertinate šios politinės jėgos perspektyvas?
– Partijos tikslai, dėl ko ji buvo kuriama, aktualūs ir šiandien. Bet jie tėra deklaracija. Kai kūrėme šią partiją, kalbėjome, kad veiksime dorai, nesavanaudiškai, sąžiningai. Bet tų principų nebuvo laikomasi. Dėl to dalis Darbo partijos steigėjų, kurie rengė programinius, strateginius dalykus, keliai išsiskyrė. Kartu su manimi iš partijos pasitraukė jos kūrėjai Andrius Baranauskas, Petras Baguška. Mes rengėme strateginius tos partijos dokumentus, aktyviausiai dalyvavome kuriant jos struktūras.
Tačiau Darbo partijos valdymas buvo autokratinis. Mano supratimu, tokia partija su tokiu valdymu demokratinėje visuomenėje perspektyvų neturi. Nebuvo partijai funkcionuoti būtinos kontrolės iš skyrių. Visa tai atvedė prie to, kad teisėsaugos institucijos pateikė partijai įtarimus.
Dabar matau dvi galimas išeitis – teisėsaugos institucijos panaikina Darbo partijai pateiktus įtarimus arba atsakomybę prisiima tie, kurie prisidėjo prie pažeidimų ir įtarimų atsiradimo. Kol kas nematau galimybės realizuoti kurį nors iš šių variantų.
– Daug metų pažįstate milijonierių iš Kėdainių Viktorą Uspaskichą, įkūrusį Darbo partiją. Kaip manote, koks buvo jo viešo laiško tikslas?
– Sunku pasakyti apie tikslą. Šis žmogus nemoka kritiškai vertinti savo žingsnių. Tuo įsitikinau kartu būdamas Darbo partijoje. Įsivaizduoju, kad ir tame laiške daugiau mėginta pateisinti save, o ne kritiškai įvertinti situaciją, į kurią partija pateko būtent dėl jo kaltės.
– Kiti tame laiške įžvelgia bandymą derėtis su politikais dėl teisinės neliečiamybės.
– Nežinau. Aš visus tuos laiškus vertinu kaip politinius žingsnius. Mano manymu, politikas pirmiausia turėtų kritiškai įvertinti savo veiksmus ir po to pasakyti, kokių žingsnių galėtų imtis prisiimdamas atsakomybę, ką turėtų daryti bendražygiai. Tokius atveju viešas laiškas būtų tam tikras pozityvas.
Dabar galbūt siekta užuojautos, palaikymo. Galbūt – kam nors prigrasinti dėl perspektyvų, galimų keršto aktų.
Aš stipriai jaučiuosi kaltas prieš žmones, kuriuos pakviečiau į tą partiją. Bet dar didesnę kaltę dėl to turėtų jausti Uspaskichas.
– Ar galima Uspaskichą nurašyti į politinį kapinyną?
– Manau, kad ne. Jis ir pats savęs nenurašo. Ir tas laiškas – tai bandymas sukelti bendražygių užuojautą. Dabar jis mėgins pasinaudoti juodųjų technologijų specialistais Rusijoje, ką, manau, ir daro šiuo metu. Vėl sukurs atitinkamą programą ir su ja rudenį pasirodys.
Ateina nauji žmonės
– Įkūrėte Pilietinės demokratijos partiją. Ką galite žmonėms pasiūlyti nauja negu kitos politinės jėgos?
– Viena iš pagrindinių tiek politinės sistemos, tiek partijos sėkmės prielaidų – kritinis savo žingsnių vertinimas. Be to nebūna pažangos. Kritiškai mąstyti gali tik pilietinė visuomenė, todėl būtina sukurti prielaidas jai atsirasti.
Būtent tokie pagrindiniai tikslai įrašyti mūsų programoje. Dabar rengiame priemones, kaip to siekti. Manau, tuo ir išsiskirsime iš kitų.
Dabar partijoje yra apie 2500 narių. Stipriai pasikeitė jos sudėtis. Mes kūrėmės Pilietinės sąjungos pagrindu. Dabar daug kas iš Pilietinės sąjungos išėjo, atėjo nauji žmonės, įkurti nauji skyriai. Turbūt 90 proc. mūsų partijos narių – nauji žmonės.
Jeigu visi politikai būtų kritiškai vertinę savo žin-
gsnius nuo pat Nepriklauso-
mybės pradžios, 😳 šiandien
nebūtų taip kaip yra.”Pradžioje buvo žodis”.
Tik žodžiais,t.y.skandalais,
politikai maitina liaudį.