Panevėžyje jau įpusėjo žymiausias miesto kūrybinis įvykis – tarptautinis keramikos simpoziumas
Netruks prabėgti mažiau nė dvi savaitės ir Panevėžys pasipuoš šiuo metu mieste vykstančio tarptautinio keramikų simpoziumo darbais. Drauge su šešiais mūsų šalies autoriais kuria du menininkai iš JAV ir po vieną skulptorę iš Taivano bei Olandijos. Simpoziumas, kuriame jau dalyvavo trisdešimties pasaulio valstybių atstovai, Panevėžyje vyksta šešioliktą kartą. Jo organizatoriai parūpino kūrėjams pustrečios tonos molio.
Medžiagos netrūko
„Kai mokiausi keramikos Danijos Bornholmo saloje, buvau įpratęs taupyti molį, nes negaudavome šios medžiagos tiek, kiek panorėję. Įgudau kurti ažūrinius arba tinklinius darbus. Tokią – tinklinę – techniką išbandžiau ir čia, nors molio mums tikrai netrūksta”, – dalijosi kūrybine patirtimi pirmą kartą simpoziume dalyvaujantis skulptorius Giedrius Mazūras. Jis teigė sumanęs kurti keramikos darbų kompozicijas. Kaip jos bus pavadintos, Mazūras dar nenusprendė.
Iš Amerikos Ilinojaus valstijos į Panevėžio keramikos simpoziumą atvykęs Rimas Visgirda pasidžiaugė, kad gyvenimas jam dovanojo du sūnelius – penkiametį Tadą ir perpus jaunesnį Joną. „Augindamas vaikus vis dažniau pagalvoju apie istoriją, apie tai, kas liks po manęs. Ir dabar esu užvaldytas šių minčių, bandau jas įprasminti savo kūriniuose”, – LŽ pasakojo Visgirda.
Idėjų liko ateičiai
Kęstutis Musteikis pabrėžė, jog visiems simpoziumams būdinga tai, kad atvykęs į juos sukuri kitokius darbus, nei buvai sumanęs. Pasak skulptoriaus, pirmines idėjas būtinai pakoreguoja pati aplinka – sutikti žmonės, jų kūryba, net vieta, kurioje tenka dirbti. „Žodžiu, kūrybą tarsi keičia simpoziumo energija. Ji suteikia darbams naujumo”, – tvirtino Musteikis. Nors menininkas dažnai dalyvauja simpoziumuose, rengiamuose įvairiose pasaulio šalyse, į Panevėžį jis teigė atvykęs pirmą kartą. Ir čia skulptoriui labai patiko.
Gvidas Raudonius prisiminė anksčiau važiuodavęs į Panevėžio stiklo fabrike organizuojamus šalies keramikų simpoziumus. „Per anuos, kaip juokaudavome, būdavo daugiau pramoninės egzotikos ir nevaldomos stichijos, čia – kiek kitaip”, – keramikos įmonėje „Midenė” vykstantį šių metų simpoziumą Raudonius lygino su tais, kurie anksčiau būdavo rengiami stiklo fabriko keramikos ceche. Menininkas sakė gyvenantis iš keramikos, todėl dažniausiai kuriantis funkcionalius darbus. Jis džiaugėsi galintis čia įkūnyti į kūrinius konceptualių idėjų. „Abstrakčias idėjas bandau įkomponuoti į lakoniškas formas ir surasti tokį įvaizdį, kuris per minimumą detalių išreikštų maksimumą minties”, – aiškino trisdešimties metų kūrėjo stažą turintis autorius. Raudonius užsiminė, jog per šį simpoziumą susikaupė tiek idėjų, kad net nespės jų įgyvendinti Panevėžyje.
Negausus būrys
Iš Olandijos į Panevėžį atvykusi Paulien Ploeger sakė atsivežusi ir olandiško molio. Jai buvo svarbu tą medžiagą įkomponuoti į savo kūrinį, kurį menininkė pavadino „Molis ir debesys”. Molio vaizdinį ji atsivežė iš Olandijos, Lietuva įkvėpė sukurti debesį.
Yu-Ying Huang, kūrėja iš Taivano, pasiryžo sukurti darbą arbatos ir arbatinuko tema. Pasak viešnios, sprendžiant iš to, kiek daug žmonių mėgsta ir geria arbatą, jos darbas neturėtų likti nepastebėtas. Kitas Taivano menininkės darbas „Motina ir vaikas” sukurtas meditacijos tema.
Romualdas Aleliūnas pabrėžė, kad jam daro įspūdį kamerinė šių metų simpoziumo, kuriame dalyvauja vos dešimt žmonių, aplinka. Negausus kūrėjų būrys, pasak Aleliūno, leidžia geriau vienam kitą pažinti. Egidijus Radvenskas kaip didžiausią simpoziumo pranašumą įvertino galimybę eksperimentuoti – daryti tai kasdienybėje keramikams pernelyg brangu.