Senelio laiškai daną į Lietuvą atginė po šimtmečio

Kajus Henningsenas su bičiuliais iš Danijos pradėjo originalią ekspediciją, kurios maršrutas sudarytas remiantis per Pirmąjį pasaulinį karą rašytais kareivio laiškais ir piešiniais

Iš Marijampolės į ekspediciją arkliais po Lietuvą išlydėta grupė danų. Beveik mėnesį jie keliaus nuošaliais mūsų šalies keliais, bandydami pakartoti maršrutą, kuriuo Pirmojo pasaulinio karo sūkuriai nešiojo vieno iš keliaujančiųjų senelį.

Kaip sakė šios ekspedicijos vadovas Kajus Henningsenas, jo senelis Iveras Henningsenas 1915 metais buvo prievarta paimtas į vokiečių kariuomenę ir, tarnaudamas sanitaru, dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose Lenkijoje bei Lietuvoje. Vyras iš fronto namiškiams ne tik rašė laiškus, kuriuose pasakojo apie aplankytas vietoves, miestų, miestelių gyvenimą, bet ir siuntė piešinius. Yra išlikę apie 150 laiškų ir 106 piešiniai. Jais remdamiesi Henningsenas ir jo bendraminčiai istorikai sudarė maršrutą. Jis driekiasi nuo Lenkijos Augustavo iki Latvijos Daugpilio.

Henningseno teigimu, beveik per mėnesį jie bandys apvažiuoti daugumą senelio laiškuose minimų vietovių. Savaitgalį apsilankę Ožkabaliuose, Paežeriuose (Vilkaviškio r.), šią savaitę danai trauks link Sintautų, Zyplių (Šakių r.) link, vėliau maršrutas drieksis iki Raseinių, Baisogalos, Troškūnų.

Į kelionę šešetas danų leidosi arklių traukiamu vežimu, lydimi raitų skautų. Taip jie keliavimo būdą bando priartinti prie praėjusio amžiaus pradžios sąlygų. Riedėdami kaimo žvyrkeliais užsieniečiai planuoja sustoti ir pabendrauti su vietos gyventojais kiekviename didesniame kaime ar miestelyje. Mat danai nori ne tik aplankyti vietoves, kuriose 1915 metais vyko mūšiai ir buvo apsistoję kariai, bet ir pamatyti, kaip šiuo metu gyvena lietuviai, jų gyvenimo būdą palyginti su daniškuoju. Visa ekspedicija po Lietuvą turėtų būti įamžinta dviejuose filmuose.

„Šios ekspedicijos nebūtume surengę, jei ne Troškūnų klebonas Saulius Pilipavičius, kuris padėjo rasti galėjusius prisidėti prie šios kelionės žmones iš skautų organizacijos bei Danijos kultūros instituto”, – prieš leisdamasis į ilgą kelionę sakė Henningsenas.

Vyro teigimu, atkartoti maždaug prieš šimtmetį senelio sukartą kelią jam kainavo apie 40 tūkst. Danijos kronų (18 tūkst. litų).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.