Filmo kokybė ir sėkmė tik menkai priklauso nuo režisieriaus talento, aktorių gabumų ar filmo idėjos. Šiais laikais lengviausia sudominti žiūrovą įspūdingais vaizdais: masinėmis scenomis, specialiaisiais efektais, garsiais aktoriais ar ištaigingomis dekoracijomis. Visa tai reikalauja milžiniškų lėšų. Todėl galima teigti, kad filmo sėkmė priklauso nuo jo biudžeto.
Rugpjūčio mėnesį „Lietuvos kino studija” (LKS) kartu su italais, vokiečiais, rusais ir dar kitų Europos kompanijų atstovais pradės kurti filmą pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika”. Ši juosta bus vienas brangiausių kino projektų, įgyvendintų Lietuvoje. Teigiama, kad šis filmas nustebins filmavimo trukme, apimtimi ir dalyvaujančių žmonių skaičiumi.
Planuojama, kad romano „Karas ir taika” ekranizacija, kuri bus pradėta paskutinį vasaros mėnesį, Lietuvoje truks 11 savaičių. Vėliau darbas bus pratęstas Sankt Peterburge. Juosta pradedama sukti Lietuvoje, nes šalies klimatas atitinka knygoje aprašytąjį. Vėliau, pasikeitus metų laikams, bus persikelta į kitus kraštus. Planuojama, kad metų pabaigoje 3 savaites vėl bus filmuojama Lietuvoje. Keturi penktadaliai filmo turėtų būti nufilmuoti Lietuvoje.
Aktoriai, vaidinsiantys šioje juostoje, dar neskelbiami. LKS viešųjų ryšių specialistė Rosita Kajackaitė tvirtino, kad kol sutartys su aktoriais nepasirašytos, pavardžių skelbti nesiruošiama, nors aktoriai šiam filmui jau numatyti. Tačiau lietuviai šioje juostoje pagrindinių vaidmenų neatliks. Vieno brangiausių filmo projektų Lietuvoje filmavimas turėtų vykti gražiausiose šalies vietose – Trakuose, Rumšiškėse, Trakų Vokėje, Semeliškėse.
Šiuo metų vyksta parengiamieji darbai – renkama masuotė, siuvami kostiumai, ruošiamos dekoracijos.
Investuojami milijonai
Lietuvoje yra trys konkuruojančios filmų gamybos kompanijos: Lietuvos kino studija, „Baltijos filmų grupė” ir „Baltijos filmų paslaugos”. Kompanijos, vardydamos sukurtus brangiausius filmus, tikslių sumų minėti negalėjo. Tai draudžia daryti sutartys su užsakovais. Tačiau kompanijų atstovai sakė, kad pinigų sumos, kuriant pačius brangiausius filmus Lietuvoje, yra šešiaženklės.
LKS viešųjų ryšių specialistė R.Kajackaitė paminėjo, kad vienas brangiausių projektų, įgyvendintų jų studijoje, buvo keturių valandų televizijos filmas „Atila”. Šiame filme pagrindinį vaidmenį atliko Gerardas Butleris, kuris taip pat suvaidino pagrindinį vaidmenį „Operos fantome”. Juosta filmuota 2000 metais.
Taip pat šešiaženklė suma bus investuota į „Karą ir taiką”. Pernai LKS sulaukė pelningų „Kalniečio” ir „Elžbietos” su Jaremy Ironsu projektų.
Garsūs aktoriai vaidina ir už dyką
„Baltijos filmų grupės” brangiausi projektai yra šie: kartu su Vokietija filmuojamas televizijos serialas „Štiortebekeris”, švedų „Vištvagiai”, dar kino teatruose nerodytas britų ir lietuvių darbas „Tyla tave užvaldo” ir „Dievų miškas”. „Baltijos filmų grupės” direktorius Robertas Urbonas LŽ sakė, kad pinigai lemia tai, ką žiūrovui leidžiama išvysti televizoriaus ar kino ekrane. Tačiau, pasak jo, ne visada į filmą investuotas pinigų kiekis proporcingas kino juostos sėkmei. R.Urbonas paminėjo, kad jų kompanijoje ekranizuoto filmo „Dievų miškas” biudžetas buvo palyginti mažas, o kokybė, rezultatas daug geresni, nei buvo galima tikėtis. Filmavimo grupei pinigai suteikia tik laisvę, bet ne visada kokybę. „Baltijos filmų grupės” direktorius prisiminė mažo biudžeto filmo „Mergina, verta milijono” sėkmę – jis vis tiek sugebėjo iškovoti „Oskaro” apdovanojimą.
Filmo sėkmė priklauso ir nuo jame vaidinančių aktorių. O tai, kas pasirodys kino juostos kadruose, irgi lemia pinigai. Tačiau R.Urbonas paminėjo, kad esti ir gerų aktorių, kurie dėl jiems patikusios idėjos sutinka vaidinti beveik už centus. „Al Pacino filmuojasi beveik už dyką, jei scenaristas sugeba jį sudominti ar net sukrėsti savo scenarijumi”, – pasakojo R.Urbonas. Taip pat filmavimo kompanijos vadovas paminėjo „Dievų miško” aktorių Steveną Berkoffą, kuris komendantą Hofę sutiko suvaidinti už minimalų honorarą.
„Kita vertus, apšvietėjai ar dauguma kitų nuolatinių darbuotojų kas mėnesį gauna fiksuotus atlyginimus ir visada atlieka tokį pat darbą. Jų alga nepriklauso nuo filmo finansavimo, užtat filmas priklauso nuo jų darbo kokybės”, – sakė „Baltijos filmų grupės” vadovas. Tačiau R.Urbonas prisipažino, kad vis dėlto Lietuvoje trūksta kai kurių kino specialistų. Net ir turint užtektinai pinigų kai kurių paslaugų mūsų šalyje sulaukti nepavyksta. „Lietuvoje beveik nėra kompiuterinės ar vizualinės grafikos specialistų. Norėdami filme panaudoti specialiuosius efektus, turime užsakyti juos užsienio šalyse”, – sakė kompanijos vadovas.
Varginga kino politika
R.Urbonas skundėsi, kad Lietuvoje vykdoma kino politika yra labai varginga. Norėdami gauti finansavimą lietuviškų filmų kūrėjai turi labai daug vargti ir gauna minimalias lėšas iš valstybės. „Kol kas nesuvokiama, kad kinas yra ne tik menas, bet ir verslas, kuris gali daug kam pasitarnauti. Pavyzdžiui, švietimui – ekranizuojant literatūros klasikų kūrinus”, – teigė filmų kompanijos direktorius. Pasak pašnekovo, Lietuvoje kinas kol kas neturi deramos politinės paramos, nėra lobistų, kurie sugebėtų tinkamai atstovauti kino kūrėjų interesams.
R.Urbonas prisipažino, kad Lietuvai nereikia tokios gausybės filmų, kiek jų kuria didžiosios Europos šalys. Vis dėlto mūsų šalyje lietuviškų filmų sukuriama nepakankamai. „Per tyrimą buvo nustatyta, kad milijonui gyventojų per metus turi būti sukurtas vienas filmas. Taigi Lietuva kasmet turėtų sulaukti 3 su puse filmo. O dabar per 2-3 metus nufilmuojama tik viena lietuviška kino juosta”, – sakė R.Urbonas.
Kino kompanijos vadovas pasakojo, kad užsienio šalyse svetimų valstybių investuotojai pritraukiami lengvatomis. Lietuvoje tokia politika nevykdoma. Pasak jo, užsienio kapitalas atkeliauja tik tada,
kai norima pigiai pagaminti filmą, arba Lietuvos kraštovaizdis reikalingas kino scenarijui įgyvendinti.
Kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Renata Šukaitytė sakė, kad finansavimo pirmenybė teikiama nacionaliniams filmų projektams ir koprodukcijai. Dėl to, kad trūksta lėšų, valstybė gali paremti tik mažumą norinčiųjų kino kūrėjų. 2006 metais jau buvo pateikta 111 filmų gamybos paraiškų. Iš jų tik 28 buvo patenkintos. Anot ministerijos darbuotojos, iki šiol daugiausia valstybės remtas buvo „Vilniaus getas”. Jam buvo skirta daugiau nei milijonas litų.
Pelningiausias lietuviškas filmas – „Dievų miškas”
„Forum cinemas” reklamos projektų vadovas Dainius Beržinis sakė, kad kino filmo komercinė sėkmė priklauso nuo jo paskirties. Jei kino juosta kuriama dėl meninės vertės, bet neorientuojama į žiūrovams teikiamą pramogą, jos pelnas būna mažesnis. Be to, daug padaro reklama.
——————————————————————————–
„Forum cinemas” atstovo teigimu, daugiausia uždirbusių lietuviškų filmų penketukas (uždirbta suma):
1. „Dievų miškas” (650 000 Lt)
2. „Vienui vieni” (260 000 Lt)
3. „Vilniaus getas” (171 000 Lt)
4. „AXX 12” (162 000 Lt)
5. „Diringas” (86 000 Lt)