Maisto tiekimu į sostinės lopšelius ir darželius vėl rūpinsis vienintelis „Smulkus urmas”. Vilniaus tarybos nariai buvo kurti tėvų ir specialistų raginimams decentralizuoti vaikų aprūpinimą maistu.
Maisto produktų tiekimo sostinės ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms konkurse dalyvavo dvi bendrovės: „Sanitex” ir „Smulkus urmas”. Antrus metus paeiliui laimėjo pastaroji, jai atiteko 11,6 mln. litų vertės Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas. Pernai šiai įmonei už paslaugas sumokėta 10 mln. litų.
Nei kokybiška, nei lankstu
Dar pernai gruodį Vaikų maitinimo organizavimo tobulinimo ikimokyklinėse įstaigose darbo grupė neigiamai įvertino produktų tiekimo darželiams sutartį, pagal kurią visoms Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms maisto produktus tiekė ši vienintelė įmonė ir maistą pristatydavo didesnėmis negu parduotuvių kainomis.
„Konkursas buvo paskelbtas neatlikus centralizuoto ir decentralizuoto maisto tiekimo analizės. Ta analizė pasirodė jau po konkurso – ji vėlavo ir buvo prastai parengta”, – pabrėžia verslininkas Šarūnas Bagdonas, kuris yra ir vaikų darželio „Mažylis” tarybos narys.
Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė nepatenkinta tokiu „aiškiai politiniu sprendimu” tiekti maistą į darželius centralizuotai. „Neracionalu remtis masto ekonomija švietimo srityje, centralizuotas tiekimas negali būti nei kokybiškas, nei lankstus”, – teigia Steponavičienė. Jos vertinimu, taip iš vartotojų atimama galimybė pasirinkti tai, ko jie išties nori.
„Smulkaus urmo” hegemoniją maitinant vilniečių vaikus neigiamai yra įvertinęs ir savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius Vygintas Jakas.
Patikimas, bet brangus
„Smulkaus urmo” generalinis direktorius Vytautas Janis Bakanas teigia, kad įmonė konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą. Jeigu visi 130 Vilniaus darželių tiekėjus rinktųsi savo nuožiūra, ši kaina, Bakano vertinimu, būtų didesnė.
„Darželių sistema sujungta į vientisą kompleksą, kuruojamą savivaldybės. Jiems patogiau turėti vieną tiekėją, nes jų ir finansinė struktūra bendra, – mano Bakanas. – Decentralizuoti būtų neracionalu, nes pabrangtų transporto sąnaudos”.
Tatjana Dvilevič, Vilniaus skyriaus Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, sako, kad „Smulkus urmas” – patikimas partneris. „Tačiau jų kainos nuolat didėja, nors kai kurių produktų, ypač daržovių, galėtų būti mažesnės”, – teigia Dvilevič. Anot jos, pigesnį tiekimą būtų galima užsitikrinti decentralizavus tiekimą. „Yra daugybė ūkininkų, kurie mums galėtų atvežti būtiniausių daržovių pigiau. Tačiau patiems ieškoti smulkių tiekėjų – didelis darbas, tam reikėtų papildomų etatų. Todėl dauguma darželių direktorių nenori atsisakyti bendros tiekimo sistemos”, – pasakoja Dvilevič. Vis dėlto šįmet savivaldybė leido trims įstaigoms pačioms rinktis aprūpintojus. „Jų pavyzdys parodys, ar tiekimas bus decentralizuotas Vilniaus mieste”, – sako Dvilevič.
Koncesija atidunda
Atidavus maisto tiekimą į vienas rankas, skubama patvirtinti prieštaringą koncesiją dėl Vilniau darželių ir lopšelių ūkio priežiūros. Bagdono žiniomis, šią „Viešąja privačiąja partneryste” vadinamą koncesiją, pagal kurią vaikučių ugdymo įstaigų ūkis būtų perduotas privačioms įmonėms, verčiamasi per galvą priimti jau kitą savaitę. „Procesas neskaidrus, skubėjimas nepateisinamas. Niekas nieko nežino, o gali būti pritarta viešosioms paslaugoms pirkti 25 metų laikotarpiui, – gūžčioja pečiais Bagdonas. – Man regis, esame paradokso, kai visuomenė yra didžiausia savivaldybės konkurentė, liudininkai”.