Psichologinė savigyna

Psichologinė konsultacija gali padėti išspręsti konfliktus su artimaisiais ir savimi.

Filosofija ir religija padeda įveikti didžiąsias gyvenimo problemas. Nujaučiame, kad neverta kreiptis į psichologinę konsultaciją dėl nemandagaus padavėjo ar užsidaryti vienuolyne dėl barnio turguje.

Bet ir šie kasdienio bendravimo nesklandumai gali ilgam sugadinti nuotaiką. Norint juos įveikti, tiktų vengti kenksmingų žmonių.

Gyvūnai prisiriša tik prie vienų, o ant kitų loja ar urzgia. Katės ir šunys jaučia, kuo gali pasitikėti. Žmogus irgi nuovokus gyvūnas, gebantis atspėti, prie ko malonu prisiglausti, o ko derėtų vengti.

Būdami vaikai lengvai rasdavome draugų ir atsiribodavome nuo bandžiusių mus pažeminti, vertusių jiems paklusti.

Suaugus irgi pravartu pasikliauti savo jausmais bei intuicija, brėžiant bendravimo ribas.

Paprastai mums pakanka įžvalgumo suvokti, ar kitas nori aplinkinius, o drauge ir mus, laikyti žemesniais, ar bando mums užkrauti savas pareigas bei rūpesčius. Taigi ar jis yra kenksmingas mūsų emocinei savijautai.

Vis dėlto ne taip jau retai kenksmingi žmonės sugeba primesti savo bendravimo stilių, problemas ir kliudo džiaugtis gyvenimu. Ne taip jau retai pavyksta tai padaryti žmonėms, su kuriais mes menkai susiję. Todėl pravartu išmokti apsiginti ir nuo jų.

Efektyvūs savigynos būdai

Atpažinti kenkėją – pirmas žingsnis į gynybą. Po to tiktų pasinaudoti kai kuriais psichologinės savigynos būdais, kurie padeda apsaugoti dvasinę ramybę ir sėkmingai spręsti kasdienybės psichologinius sunkumus.

Įžeidimai.Ten, kur susirenka daug žmonių, neretai sutiksime bandantį ar bandančią stumdytis ir bartis. Gal šie psichiniai vampyrai įgyja energijos supykdę aplinkinius?

Akivaizdu, jog neverta tapti jų energetiniu donoru, bet ir susivaldyti, neįsitraukti į tuščią ginčą nėra lengva. Norint jo išvengti, tiktų mintyse pastatyti tarp savęs ir kenksmingo žmogaus nedūžtančio stiklo pertvarą ar šviesos sieną. Jeigu dar pavyks įsivaizduoti garso reguliatorių, kuriuo tai patildote, tai pagarsinate skandalisto kalbą, pasijusite tikrai smagiai.

Įkyrumas. Nuo mėgstančių mus kritikuoti apsaugo humoras. Deja, sugalvoti sąmojingą atsakymą dažnai pavyksta ne tada, kai jo prireikė, o tik kitą rytą.

Ne pati geriausia, bet priimtina išeitis – iš anksto parengti kelis atsakymus kritikuojantiems ir įkyruoliams. Kone visada galima jiems pasakyti: „Nežinau, ką veikčiau, jei tavęs nebūtų šalia, bet norėčiau sužinoti“.

Užslėpta kritika. Neretai norintieji sugadinti mums nuotaiką yra pakankamai sumanūs ir tiesiogiai savo ketinimų nepasako, bet užduoda klausimus ar padaro pastabą, nuo kurių būna bloga kelias dienas.

Geriausias sprendimas – klausti, ko jie siekia. Ramiai ir tiksliai užduoti klausimai parodo kenksmingiems žmonėms jų išpuolių absurdiškumą bei kvailumą.

Užduodant klausimus, į kuriuos reikia atsakyti „taip“ arba „ne“, galima sparčiai išsiaiškinti tikruosius ketinimus bei jausmus.

Kai tenka išgirsti neprašytą patarimą, nepagrįstas priekabes, piktą pašaipą, tinka paklausti: „Ar patinka kalbėti nemalonius dalykus? Ar norite, kad pasijusčiau blogai?“

Retas kuris išdrįs atsakyti „taip“, o atsakęs „ne“ turės teisintis ir atsiprašinėti ar bent nutraukti išpuolius.

Blogas aptarnavimas. Pavyzdžiui, banko darbuotoja ilgai aiškinasi telefonu paprastą klausimą, neranda reikiamų dokumentų, pildo kažkokius blankus. Veikiausiai ji norėtų truputį pasibarti ir paįvairinti savo dieną. Į pastabą ji irgi ras ką atsakyti.

Užduokite sau klausimą: „Ar noriu, kad kas nors valdytų mano jausmus, gadintų man nuotaiką? Ar suteiksiu tokią teisę nevykėlei banko darbuotojai?“

Pažaiskite mintyse žaidimą „Geroji fėja“. Pamėginkite įsivaizduoti, ko trūksta jus blogai aptarnaujančiai darbuotojai (gero vyro, atostogų, vilos Kanaruose) ir mintyse „duokite“ jai tai.

Po to pažiūrėkite, kaip pasikeitė jos veido išraiška.

Neprofesionalios pardavėjos. Keista, bet prabangiose parduotuvėse vis dar pasitaiko pardavėjų, kurios leidžia klientei suprasti, kad ši neturi tiek pinigų, kiek derėtų.

Niekas nenori jaustis vargeta. Todėl į tokias užuominas ar net į jas galintį reikšti žvilgsnį reaguoja pernelyg jautriai. Protingiau būtų paklausti savęs, ar pardavėjai priklauso prabangos prekės, ar ji pati įstengtų jas nusipirkti?

Neblogas sprendimas: iš karto apsispręskite, ar turite teisę matuotis, kas jums patinka, net jei nieko nepirksite. Prastas sprendimas – bandyti įrodyti savo finansinį pajėgumą.

Bet geriausia – įsivaizduokite, kad laimėjote Aukso puodą ir nusipirkote visą parduotuvę. Todėl dabar tikrinate ir prekių pasirinkimą, ir pardavėjų profesionalumą. Gal kuriai nors iš jų mintyse paskirsite premiją, o gal perkelsite dirbti į sandėlį.

Panašių sprendimų, padedančių įveikti nemalonius jausmus, atremti kenksmingų žmonių išpuolius, galima rasti ir daugiau. O savarankiškai rastas sprendimas – tai ir didesnis pasitikėjimas savimi, ir pasirengimas dar efektyvesnei psichologinei savigynai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.