Klaipėdos savivaldybės valdininkai surengė reidą, kurio metu kartu su policijos pareigūnais apsilankė prie kai kai kurių miesto parduotuvių įsikūrusiose nelegaliose prekyvietėse, garsėjančiose neteisėta prekyba maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis.
Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Rimantas Armonas teigia, jog panašūs patikrinimai vyksta beveik kas mėnesį, tačiau tai nepadeda visiškai išspręsti neteisėtos prekybos problemos.
Jis pabrėžė, kad neteisėta prekyba maisto ir pramoninėmis prekėmis negali būti legalizuota.
„Ji kelia grėsmę vartotojų sveikatai. Neaišku, kokios kilmės yra siūlomi maisto produktai, tokie kaip mėsa, žuvis, pienas ir panašiai. Tokie prekiautojai neturi veterinarijos leidimo prekiauti, taigi negalima nustatyti, kokia yra gyvulių priežiūra ir sveikatos būklė. Be to, yra nežinomas tokių prekių galiojimo laikas, nes maisto produktai dažnai yra laikomi ne šaldytuvuose”, – informavo R. Armonas.
Nepaisant to, nuolat pas neteisėtai prekiaujančius ūkininkus perkantys žmonės tvirtina neabejojantys jiems siūlomų prekių kokybe. Pensininkės Aldona ir Vanda įsitikinusios, kad tokia prekyba neturi būti draudžiama, nes tokiose vietose prekes galima įsigyti pigiau ir greičiau, juk „nusiperki beveik viską vienoje vietoje”.
Dažniausiai neteisėtai yra prekiaujama šalia parduotuvių, turgaviečių ar kitose žmonių dažnai lankomose vietose. Anot Savivaldybės darbuotojų, tokių vietų Klaipėdoje yra apie dešimt.
Apylinkės inspektorius Dalius Garuolis tvirtina, kad vadinamąsias karštąsias vietas jam su kolegomis tenka lankyti beveik kasdien. „Vis dėlto pažeidėjai lieka pažeidėjais, ir žodiniai įspėjimai būna neefektyvus. Todėl dažniausiai tenka skirti pinigines baudas, kurių dydis svyruoja nuo 20 iki 100 litų”, – pasakojo apylinkės inspektorius.
Tačiau ir piniginės baudos neteisėtai prekiaujančiųjų nebaugina. Pasak R. Armono, dauguma jų tęsia savo prekyba toliau. „Verslas yra verslas. Turi būti prekiaujama tam skirtose vietose. Tuo labiau kad pensininkams ir invalidams, kurių tarp neteisėtai prekiaujančiųjų – dauguma, yra skiriamos tam tikros lengvatos. Jie gali prekiauti turgavietėse, už vietą sumokėję tik litą”, – aiškino Savivaldybės darbuotojas.
Patys prekiautojai šiuo klausimų turi savo nuomone. Pensininkė, antros grupės invalidė Bronislava Milašienė, aiškinosi nežinanti, jog prekybai gėlėmis reikalaujama kokių nors leidimų ar licencijų.
„Turguje reikia sumokėti keturis litus. Be to, žmonių ten mažiau negu parduotuvėje. O man reikia užsidirbti vaistams ir pragyvenimui”, – skundėsi prekiautoja.
Uogų pardavėja Stanislava Pluščiauskienė teigė nežinanti, jog prekybai neskirtose vietose prekiauti draudžiama. „Žmonės išeidami iš parduotuves atkreipia dėmesį ir į mano prekes. Turgavietėje iš manęs paimdavo keturis litus, be to, gąsdina girtuokliai, grasinantys sutrypti kojomis visas uogas, jei neduosiu jiems pinigų buteliui nusipirkti”, – pasakojo prekiaujanti pensininkė.
Užmokėjusi policijos pareigūnų skirtą 20 litų baudą, ponia Stanislava pažadėjo daugiau nebeprekiauti prie parduotuvės.
Kitaip mano jos nuolatinė pirkėja Nerija, anksčiau irgi prekiavusi uogomis.
„Uogoms surinkti reikia laiko. Gaunami pinigai nėra dideli, taigi mokėti turgavietėje kiekvieną dieną už prekystalį – nuostolinga. Beje, žmonės dažniau lankosi parduotuvėje negu turguje. Todėl prie parduotuvių prekiauti pelningiau. Geriau vieną kartą sumokėti 20 litų baudą”, – aiškina moteris.
Policijos pareigūnai, paskyrę neteisėtai prekiaujantiesiems baudas, paprašė visų prekiautojų surinkti daiktus ir nutraukti prekybą. Tačiau Savivaldybės ir policijos darbuotojai pažadėjo ir ateityje organizuoti panašius reidus, norėdami sumažinti neteisėtai prekiaujančiųjų skaičių bei įspėti vartotojus, jog įsigydami daiktus nelegaliose prekyvietėse, jie rizikuoja savo sveikata.
Viktorija Maconko
„Vakarų ekspresas”