Negana to, kad Savivaldybė neteko patrauklaus 1,5 hektaro sklypo miesto centre, bet dar yra priversta sukti galvą, kaip susigrąžinti bent dalį į jį investuotų pinigų.
Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, 1998 metais pradėjus rekonstruoti Priestočio gatvę, buvo imtasi tvarkyti ir greta esančias teritorijas, tarp jų – ir minėtąjį sklypą. Čia miesto lėšomis buvo išardytos geležinkelio atšakos, nugriauti kai kurie menkaverčiai AB „Lietuvos geležinkeliai” priklausantys statiniai, nutiesti nauji požeminiai inžineriniai tinklai. Visi šie darbai miestui atsiėjo 1 mln. 70 tūkst. litų.
Anot Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, susigrąžinti investuotus pinigus tikėtasi pardavus šį sklypą aukcione. Miesto vadovo įsitikinimu, už patrauklioje vietoje, greta šiaurinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto kelio esantį, puikiai išplėtotą infrastruktūrą turintį 1,5 ha žemės sklypą neabejotinai būtų buvę galima gauti kur kas didesnę sumą nei miestas išleido jam sutvarkyti.
Deja, pasakojo R. Taraškevičius, paaiškėjo, kad sklypas jau turi šeimininką. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai palaiminus, ši teritorija 99-eriems metams buvo išnuomota greta, Liepų g. 53 (buvęs senosios miesto skerdyklos pastatas), besikuriančiai AB Laivyno inžinerijos centrui.
Pasak R. Taraškevičiaus, šiandien jau per vėlu aiškintis, kieno pastangomis ir valia šalia ne daugiau 5 tūkst. litų vertų griūvančių statinių buvo suformuotas toks didelis sklypas. „Aišku, – sakė miesto vadovas, – kad čia mus „išmaudė”. Anot R. Taraškevičiaus, viena, ką dar gali padaryti Savivaldybės administracija, – tai susigrąžinti bent dalį investuotų pinigų.
Griuvenas nusipirkusio, o kartu ir teisę disponuoti greta jų esančiu sklypu įgijusio Laivyno inžinerijos centro atstovų teigimu, apie kokias nors miesto investicijas į šią teritoriją jie nė negirdėję, todėl dabar visiškai pagrįstai jaučiasi esą apgauti ir spaudžiami į kampą.
Pasak R. Gružienės, geriausia išeitis iš susidariusios padėties – rasti abiem pusėm priimtiną kompromisą. Jei geruoju susitarti nepavyktų, sakė valdininkė, galimi du šios problemos sprendimo būdai – neišduoti verslininkams sąlygų detaliajam planui rengti ir taip blokuoti visus tolesnius jų žingsnius arba kreiptis į teismą ir su jo pagalba pabandyti susigrąžinti prarastą teritoriją. Pastaruoju atveju bendrovei būtų paliktas tik tokio dydžio sklypas, koks pagal galiojančios normas priklauso jame esančiam statiniui eksploatuoti, o likusioji sklypo dalis sugrįžtų į valstybinės žemės fondą. Susitikime su miesto vadovais dalyvavę Laivyno inžinerijos centro atstovai, paprašyti išdėstyti savo nuomonę apie galimus šios problemos sprendimo būdus, kalbėti atsisakė.
Vis dėlto jie pritarė mero minčiai dar kartą išanalizuoti visas šios istorijos peripetijas bei galimus konflikto sprendimo būdus ir vėl visiems susirinkti po savaitės – šįsyk su konkrečiais pasiūlymais.
Vilija Šlinienė
„Vakarų ekspresas”