Betoninius aplinkos tvarkymo elementus gaminančių bendrovių atstovai pastebi, jog grindinio ilgaamžiškumas ir estetinis patrauklumas priklauso ne tik nuo trinkelių bei plytelių kokybės, bet ir nuo taisyklingo klojimo.
Norint, kad grindinys, nuolat veikiamas atmosferos sąlygų, druskų, šarmų bei rūgščių, tarnautų ilgai, patartina rinktis kuo labiau savo savybėmis į natūralų akmenį panašias trinkeles.
„Eglutė” – tvirčiausia
Aukščiausios rūšies trinkelės gaminamos iš standžių betono mišinių su granitine skalda, kuri gaminiui suteikia tvirtumo, artimo natūraliam akmeniui. Trinkelės su granitine skalda yra ilgaamžės, atsparios šalčiui, sugeria mažai vandens.
Kad gaminiai būtų ne tik tvirti, bet ir estetiškai atrodytų, trinkelės gaminamos dvisluoksnės: apatinis sluoksnis formuojamas iš stambesnės skaldos frakcijų, kad būtų stipresnis, o viršutinis – iš smulkesnės granitinės skaldos, kad gaminio paviršius būtų lygesnis.
Pastaruoju metu rinkoje daugėja ir iš smėlingojo betono pagamintų trinkelių, kurių paviršius yra lygesnis, nes betono mišinys joms daromas tik iš smulkaus užpildo. Pasak UAB „Betono statiniai” vadovo Alvydo Merkevičiaus, tokie gaminiai yra pigesni, nes gaminant atsisakyta brangios granitinės skaldos, tačiau jie silpnesni ir mažiau atsparūs šalčiui.
Bendrovės „Mūsų statyba” rinkodaros vadybininko Nerijaus Klimo teigimu, grindinio stabilumas ir ilgaamžiškumas glaudžiai susijęs su pagrindu, kurį reikia paruošti prieš pradedant kloti trinkeles ar šaligatvio plyteles. Pagrindas parenkamas atsižvelgiant į grindinio paskirtį – ar takai bus skirti pėstiesiems, ar važiuoti ir sunkiajam transportui.
A. Merkevičiaus teigimu, pėsčiųjų takai paprastai grindžiami ant žvyro ir smėlio, o įvažiavimo keliai bei stovėjimo aikštelės automobiliams – ant stambios skaldos arba betono.
Įvažiavimo takai dažniausiai klojami 2,5-3 m, takeliai, skirti vaikščioti po vieną – 0,5 – 1 m, o dviem žmonėms – 1,2 – 1,5 m pločio. Trinkeles galima sukloti įvairiais raštais, o tvirčiausias grindinys gaunamas suklojus jas „eglute”.
Beje, pasak N. Klimo, geru sukibimu pasižymi bangelės formos trinkelės, todėl jos naudojamos ten, kur reikia padidinto dangos atsparumo, pavyzdžiui, automobilių takams.
Priežiūros nereikia
A. Merkevičiaus teigimu, įrengiant šaligatvio plytelių ar grindinio trinkelių dangas nuo viso būsimos dangos ploto turi būti pašalintas augalinis sluoksnis.
Nukasus gruntą formuojami nuolydžiai (paprastai 2,5 – 4 proc.) ir tankinamas grunto pagrindas. Ant jo rengiamas šalčiui atsparus sluoksnis. Vietoje jo arba kartu galima įrengti ir nešantįjį, kuriam naudojamas smėlis, žvyras arba skalda.
Paruošus mineralinių medžiagų pagrindą, įrengiamas aprėminimas, po to ruošiamas paklotas, kuriam naudojamos šalčiui atsparios, į nešančiojo sluoksnio mišinį neįsiskverbiančios medžiagos – smėlis, atsijos, smėlbetonis. Paklotas nėra tankinamas, ir per jį negalima vaikščioti. Jo storis po plytelių ar trinkelių suvibravimo turi siekti 3-5 cm.
Betono gaminiai ant pakloto dedami vienas šalia kito, pagal pasirinktą klojimo raštą, išlaikant vienodus 3-5 mm tarpus, kurie užpildomi jau paklojus plyteles ar trinkeles. Vėliau, esant sausai dangai, betono gaminiai vibruojami vibroplokštėmis.
Pasak A. Merkevičiaus, tvarkant aplinką, kaip ir statant ar įrengiant namą, būtina specialistų pagalba. Juolab, kad tai nėra pigus malonumas – išlaidos visiškai sutvarkyti aplinką gali siekti 10-30 proc. namo vertės.
Kokybiškam, taisyklingai paklotam grindiniui priežiūros nereikės. Tiesa, betoninių aplinkos tvarkymo elementų gamintojai kartais sulaukia pirkėjų skundų dėl baltų dėmių, atsirandančių ant grindinio.
Pasak bendrovės „Lithun” specialistų, tai – kalkių nuosėdos, kurių dėl drėgno mūsų šalies klimato išvengti neįmanoma. Šios nuosėdos neturi jokios neigiamos įtakos grindiniui, be to, jas laikui bėgant ištirpina ir nuplauna lietus.
Madingos spalvotos
Įvairių spalvų, formų bei faktūrų betono plytelių bei trinkelių pasiūla yra tikrai nemaža. Pasak bendrovės „Lithun” atstovų, šiuo metu madingos spalvotos grindinio trinkelės, pagyvinančios pilką lietuvišką kraštovaizdį. Tinkamai parinkus spalvinius derinius, iš jų galima sukurti įdomias optines kompozicijas, išskirti takus iš aplinkos, arba atvirkščiai, sulieti juos su supančia gamta.
Be įprastų lygaus paviršiaus trinkelių gaminamos ir trinkelės šiurkštintu paviršiumi. Pasak bendrovės „Mūsų statyba” rinkodaros vadybininko N. Klimo, Lietuvos gamintojų trinkelių pasiūlos naujovė yra gaminiai su atidengta faktūra.
Specialistai pastebi, jog, pavyzdžiui, senamiesčio grindinį primenantys dirbtinai pasendinti grindinio akmenys reikalauja ir atitinkamo stiliaus architektūros bei erdvės. Šalia modernaus pastato „istorinis” grindinys gali atrodyti nykiai ar tiesiog neskoningai.
Šalia modernių pastatų A. Merkevičius siūlo įrengti grindinį iš spalvotųjų trinkelių, kurios suteikia beveik neribotas įspūdingų grindinio raštų kūrimo galimybes. Prie tradicinio stiliaus medinių pastatų labiau dera santūrių spalvinių tonų margos pigmentuotos trinkelės, pabrėžiančios gamtos ir žmogaus vienybę.
Parkuose ar automobilių stovėjimo aikštelėse, anot „Mūsų statybos” atstovo N. Klimo, gali būti naudojamos ažūrinės plytelės, kurios netrukdo į gruntą skverbtis drėgmei. Kloti šaligatviams, alėjoms, aplinkai prie prekybos centrų bei privačių įmonių Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse populiariausios įprastos stačiakampio formos plytelės. Vyraujanti spalva yra plika, tačiau privačių namų teritorijoms N. Klimas patartų rinktis spalvotas.