Latvijos žiniasklaida pranešė, kad vakar Baltijos jūroje ties Dunte (Latvija) buvo aptiktas negyvas daugiau nei 10 metrų ilgio banginis.
Patruliavusio Latvijos pakrančių apsaugos laivo įgula vakar 8.30 val. Rygos įlankoje, maždaug 10 jūrmylių nuo kranto, aptiko nugaišusį didžiulį, maždaug 10-15 metrų ilgio gyvūną, tikriausiai – banginį. Buvo nuspręsta nugabenti jį į Skultės uostą. Per pastaruosius 10 metų banginiai prie Latvijos pakrančių nebuvo pastebėti.
„Mokslininkai to dar nepatvirtino, negaliu pasakyti, kad tai banginis. Tegu mokslininkai ištiria. Situacija gana įdomi. Blogas dalykas tas, kad jis nugaišęs, ir reikia išsiaiškinti, kaip jis čia pateko ir nuo ko nugaišo”, – sakė Latvijos Pakrančių apsaugos valdybos vadovas Hermanis Černovas.
Latvijos aplinkosaugos ministras Raimondas Vėjonis manė, kad pakrančių apsauga aptiko kuprotąjį banginį. „Literatūroje rašoma, kad kuprotieji banginiai, plaukdami maitintis į šiaurinius vandenis, iš Atlanto vandenyno gali atplaukti į Baltijos jūrą”, – sakė jis.
Jo teigimu, anksčiau banginių kūnus bangos kartais išmesdavo į Baltijos jūros pakrantes, tačiau Latvijoje tai pirmas atvejis.
Pasak ministro, banginio skeletu gali susidomėti latvių mokslininkai. Pranešama, kad gyvūno griaučių jau paprašė Rygos zoologijos muziejus.
Vakar banginis turėjo būti atvilktas į krantą. Planuota atlikti tyrimus ir nustatyti gyvūno mirties priežastį.
Matė suomiai
Suomių žiniasklaidos teigimu, liepos pradžioje kuprotasis banginis keletą kartų buvo pastebėtas prie Suomijos krantų, Botnijos įlankoje. Tai pirmas toks atvejis daugiau nei per tris dešimtmečius.
Tačiau Marku Lahtinenas iš Suomijos žemės ūkio ir miškų ministerijos suomių žinių agentūrai STT teigė nemanąs, kad miręs gyvūnas būtų Veeti (tokiu vardu buvo pavadintas kuprotasis banginis, pastebėtas prie Suomijos).
„Būtų keista, jei jis būtų nuklydęs į Rygos įlanką. Veeti plaukė prieš srovę, tai tipiška. Jis plaukė Švedijos pakrantės link prieš srovę, paniro ir vėl išniro prie Suomijos, vėlgi prieš srovę” ,- teigė M. Lahtinenas.
Lietuviai nepamena
Tuo tarpu Lietuvos žvejai neprisimena, kad bent jau per pastaruosius 30 metų į Lietuvos vandenis būtų priklydęs koks nors banginis. 1980-1981 metais Šventojoje į krantą buvo išmestas Lenkijos kareivio kūnas.
Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis „Vakarų ekspresui” sakė, negalįs patikėti tuo, kad esant tokiam šiltam vandeniui Rygos įlankoje galėtų atsirasti banginis ir dar kuprotasis.
Pasak jo, tai tiek pat įtikėtina, kaip tai, kad, sakykime, į Lietuvą ateitų baltoji meška. Kad į Lietuvos vandenis būtų atplaukę banginiai, jam nėra tekę girdėti. Yra buvę atvejų, kad banginiai pastebėti prie Rostoko (Vokietija), prie Ščecino (Lenkija), bet ne prie Lietuvos ar Latvijos pakrančių.
Pasak Lietuvos mokslininko, jeigu tai tiesa, o ne kokia nors paskelbta žiniasklaidos antis, tai – istorinis įvykis. Vadinasi, pasaulyje jau viskas ganėtinai susijaukė. Banginio atsiradimas Baltijos jūroje prie Latvijos Š. Toliušiui atrodo vos ne kaip antgamtiškas reiškinys.