Itin pavojingus triukus su riedučiais atliekantys panevėžiečiai „Panevėžio rytui” sakė esantys šventai įsitikinę, kad geriau važinėti ir patirti traumas nei sėdėti namuose prie kompiuterio ir nieko daugiau neveikti.
„Daug mūsų draugų dienas leidžia kitaip, o mes važinėjame gatvėse. Tenka ir traumas patirti, tačiau nieko rimto, kol kas dažniausiai tai būna tik sumušimai”, – sakė trylikametis Matas Kaubrys.
Vaikinai tikina, kad dabar, kai jau išmoko profesionaliai važinėti, traumų tikimybė yra didesnė nei pradėjus mokytis. Sudėtingėja triukai, todėl ir didesnė tikimybė susižeisti .
„Žinoma, tėvai baiminasi, kad galime susižeisti. Tačiau dažniausiai tik ironiškai palinki nenusisukti galvos”, – sakė M.Kaubrys.
Lenktyniauja su troleibusais
Važinėdamiesi vaikinai dėvi alkūnių ir kelių apsaugas, tačiau šalmus visiškai ignoruoja. „Su šalmais važiuoti nepatogu, o galvą retai susižeidžiu, paprastai kenčia kojos ir rankos”, – sako H.Kudirka.
Riedutininkai, kurių amžius yra nuo dvylikos iki dvidešimt dvejų metų, užtikrina, kad tėvai jau įprato matyti savo vaikus važinėjančius nuo laiptų riedučiais ir darančius ore salto.
„Važinėti riedučiais mane išmokė tėtis, ilgą laiką kartu su juo važinėjau. Todėl savaime suprantama, kad jis mane palaiko ir nepriekaištauja”, – pasakojo psichologiją studijuojantis H.Kudirka.
Dvidešimt dvejų metų vaikinas mokosi Kaune, kur kone kasdien išvažiuoja į miesto gatves pasivažinėti ir netgi palenktyniauti su troleibusais. Vaikinas susiranda nuo kalno nusidriekusias gatves ir pasileidžia žemyn lenkdamas net ir troleibusus.
„Kai leidžiuosi nuo kalno dideliu greičiu, aplenkiu net troleibusus. Tada iššoku priešais, o jie važiuoja paskui mane. Juokinga būna matyti išsigandusių vairuotojų veidus”, – juokiasi H.Kudirka, riedučiais važinėjantis nuo trylikos metų.
Sulaukia praeivių priekaištų
Panevėžio miesto centre važinėjančius jaunuolius vienija bendras pomėgis.
Jie sako, kad pamatę vieni kitus, važinėjančius riedučiais, pakviečia važinėtis drauge. Kartais bendraminčių jie susiranda internete.
„Taip susidarė nemaža mūsų kompanija. Tačiau visi kartu retai važinėjame, paprastai būname po kelis, nes sunku suderinti laiką”, – sakė trylikametis Šarūnas Jaraminas.
Vaikinai važinėjasi Laisvės aikštėje, Senvagėje ar tiesiog miesto gatvėse. Jie nesibaimindami gali nusileisti nuo Senvagėje esančių laiptų, peršokti ant žemės gulinčius draugus arba tiesiog riedėti gatvėse užsikabinę už autobusų.
Tokius vaizdus matantys praeiviai retai pagiria, dažniausiai ekstremalius triukus matantys žmonės ima moralizuoti.
„Ypač senyvo amžiaus žmonės baisisi ir sako, kad niokojame paskutinę miesto aikštę. O kai kurie mažiau patyrę mūsų bendraamžiai bando atkartoti mūsų veiksmus. Tačiau tai sukelia juoką, nes tokie bandymai dažniausiai pasibaigia nesėkmingai”, – juokėsi M.Kaubrys.
Treninguotųjų agresija
Vaikinai sako, kad dar nėra sugadinę jokio inventoriaus ir važinėdami nėra pridarę žalos. Todėl žmonių priekaištai, kad niokojama paskutinė miesto aikštė, yra iš piršto laužti.
Nors riedutininkų kompanijoje yra tik vaikinai, jie tikina, kad kartais draugiją palaiko ir panelės.
„Labai norėčiau, kad panelės dažniau su mumis važinėtų. Tačiau jos arba išsigąsta ekstremalaus važiavimo, arba išvis nemėgsta važinėtis riedučiais”, – sakė Artūras Survila.
Nors erdvės važinėtis Panevėžyje užtenka, vaikinai vis dar tikisi sulaukti valdžios žadėtos specialios aikštelės.
„Buvo žadėta Parko gatvėje įrengti specialią aikštelę, bet vis dar nesulaukiame jos. Nežinau, ar ten važinėčiau, nes pavojingas rajonas. Nebent su didesne kompanija”, – sakė Š.Jaraminas.
Vaikinai prisipažįsta, kad treninguoti panevėžiečiai, pamatę ekstremalius triukus atliekančius riedutininkus, mėgsta išreikšti agresiją.
„Mes ne tik važinėjame riedučiais ir atliekame triukus, bet ir atrodome kitaip. Dėvime plačias kelnes ir apsmukusius džemperius, mūsų stilius visai kitoks. Tai nepatinka treninguotiems ir ne kartą teko nuo jų bėgti. Visa laimė, kad rimtai nuo jų neteko nukentėti”, – prisipažino Š.Jaraminas.
Patinka šokti į sniego pusnį
Riedutininkai sako važinėjantys kiekvieną dieną, kartais netgi naktimis.
„Būna dienų, kai važinėju po devynias valandas. Įdomiausia važinėtis naktimis, miesto gatvės būna tuščios, todėl galima drąsiai jomis lėkti. Tik gaila, kad naktiniai pasivažinėjimai domina ne kiekvieną riedutininką.
Įdomu būtų su didele kompanija važiuoti naktį miesto gatvėmis. Ieškau bendraminčių, manau, kad kažkada susirinksim ir įgyvendinsiu šią idėją”, – atskleidė H.Kudirka.
Žiemos metu riedutininkai taip pat nepamiršta savo pomėgio. Jei sniegas gatvėse būna nuvalytas, jie išlekia pasivažinėti. O jeigu tarp riedučių ratukų ima strigti sniegas, juos pakeičia pačiūžomis.
„Žiemą įdomiausia yra šokti nuo Laisvės aikštės fontano į sniego pusnį. Jausmas nerealus”, – juokėsi H.Kudirka, žiemą dažnai čiuožiantis ir pačiūžomis.
Vaikinai viliasi, kad ateityje Panevėžyje ne tik bus įrengta speciali aikštelė riedutininkams važinėti, bet ir vyks varžybos. Pasak H.Kudirkos, Panevėžyje nerengiamos varžybos, nes tam nėra tinkamų sąlygų.
„Visų pirma nėra tinkamos aikštelės, mielai ir patys kažką suorganizuotume, bet nėra kur”, – sakė H.Kudirka.
Pats H.Kudirka yra dalyvavęs slalomo varžybose ir laimėjęs pirmąją vietą.
nemano zodzius užraset 😕