Profilaktiniai mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos patikrinimai, siekiant užbėgti už akių ligoms, dažnai tampa formalumu
Vasarai įpusėjus pats laikas patikrinti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatą. Juo arčiau rugsėjis, juo sunkiau bus patekti net pas šeimos gydytoją ar pediatrą. O jei prireiks specialisto konsultacijos, eilėje gali tekti laukti ir kelias savaites, ir dar ilgiau. Be to, šturmuojami mokinių minios gydytojai ne taip atidžiai juos apžiūri. Toks profilaktinis sveikatos patikrinimas tampa tik tuščiu laiko gaišimu. Dalis tėvų pastebi, kad medikai į jį žiūri formaliai – neskuba skirti tyrimų, net jei jie seniai daryti, neprašo pažymos iš odontologo, nors ir turėtų.
Tenka sugaišti nemažai laiko
Į pirmąją klasę šį rudenį išleisianti dukrą Auksę jos mama Ingrida džiaugiasi, kad dar birželio pradžioje nusprendė ją užregistruoti pas odontologą – artimiausias laikas, kai jis galėjo priimti, buvo liepos 10 dieną. Teko užplombuoti dvi skylutes ir padengti neseniai išdygusius krūminius dantis silantais.
Liepai įpusėjus mama nuvedė dukrą ir pas šeimos gydytoją, norėdama gauti sveikatos pažymą, kurią reikės pristatyti į mokyklą. „Iš pradžių nustebau dėl priekaištų, kad sveikatos patikrinimu susirūpinau per vėlai. Tačiau patikrinus dukters regėjimą pasirodė, kad reikalinga okulisto konsultacija, o jis poliklinikoje visą liepą atostogauja. Rugpjūtį, aišku, eilės bus dvigubai ilgesnės. Be to, tada mes rengiamės išvykti”, – pasakojo moteris.
Nenorėdama gaišti per atostogas, ji nuvedė dukrą pas okulistą, dirbantį privačioje klinikoje. Ten eilių nėra, bet konsultacija kainavo 40 litų. Taip pat paaiškėjo, kad Auksę reikia paskiepyti. Dėl to į polikliniką reikėjo ateiti dar vieną kartą. „Gydytoja galėjo apie tai perspėti anksčiau, nes buvo galima skiepyti jau prieš pusmetį, bet to kažkodėl nepadarė, tikriausiai kortelės nepavartė”, – stebėjosi būsimosios pirmokės mama.
Taip pat jai pasirodė keista, kad šeimos gydytoja neskyrė atlikti šlapimo ir kraujo tyrimų. Nors dukra ir sveika, jie jau kelis metus nebuvo daryti. „Tikriausiai privačiai dirbanti medikė, sudariusi sutartis su ligonių kasa, taip taupo pinigus, kurie skiriami pacientams”,- svarsto pašnekovė.
„Kartais atrodo, kad sveikatos tikrinimas dėl pažymos mokyklai yra tik formalumas, pažymą gydytojai išrašo nesigilindami”, – komentuoja Ingrida. Tik jai primygtinai prašant gydytoja skyrė kraujo ir šlapimo tyrimus. Laimė, jie buvo geri. Mamai dabar ramu, kad į mokyklą išleidžia tikrai sveiką dukrą.
Darbymetis laukia rugpjūtį
Pernai paskutinį vasaros mėnesį ir rugsėjį kai kurioms miesto poliklinikoms dėl mokinių antplūdžio teko dirbti apgulties sąlygomis. Lietuvos mokinių sveikata kasmet prastėja, todėl daugeliui po šeimos gydytojo ar pediatro apžiūros dar prireikia ir specialisto konsultacijos ar tyrimų.
Pasak Kauno Centro poliklinikos Vaikų skyriaus apylinkės gydytojos Virginijos Kerienės, po karčios pernykštės patirties šiais metais visi poliklinikos gydytojai savo pacientams priminė, kad reikia pasitikrinti sveikatą dar nesibaigus mokslo metams – balandį, gegužę.
„Nemaža dalis, bent jau tie, kurie tada atėjo į polikliniką dėl kokių nors problemų, buvo apžiūrėti ir išduotos pažymos. Aišku, yra tokių, kurie viską palieka paskutiniam momentui. Tačiau tikiuosi, kad taip baisu, kaip pernai, nebus, kai rugpjūtį, o ypač per paskutines dvi jo savaites, suplūdo kone visi pacientai. Šiuo metu pažymų tėvai su vaikais ateina, bet didelių eilių kol kas nėra”, – sakė gydytoja.
Kauno Dainavos poliklinikos šeimos gydytojai ir pediatrai kol kas mokinių antplūdžio taip pat nejaučia. „Dabar dauguma mūsų pacientų atostogauja. Darbymetis prasidės rugpjūtį ir rugsėjį, gali ir iki spalio užsitęsti”, – sako poliklinikos vaikų ligų gydytoja Irena Levickienė.
Jos teigimu, tik nedaugelis ypač pareigingų mamų atveda vaikus profilaktiškai patikrinti sveikatos iš anksto, gegužės ar birželio mėnesiais. „Patys siūlome tas pažymas išduoti anksčiau, jei ateina pacientas dėl ligos ar kitos pažymos, pavyzdžiui, į stovyklą”, – teigia gydytoja.
Šančių poliklinikos vadovė Zita Česnavičienė sako, kad kol kas jos vadovaujamoje įstaigoje – štilis. Tik pavieniai tėvai atveda savo atžalas dėl pažymų į mokyklą. „Bendruomenės slaugytojos buvo įpareigojusios paraginti tai padaryti kuo anksčiau, nelaukiant rugpjūčio, tačiau žmonės neskuba”, – sakė Z.Česnavičienė.
Padeda anksti nustatyti ligas
Kai kurie tėvai piktinasi, kad kasmet reikia tikrinti moksleiviško amžiaus atžalų sveikatą. Esą jei vaikas sveikas, tai nėra čia ko lakstyti po poliklinikas. Kai susirgs, tada ir nueis.
Gydytojos V.Kerienės įsitikinimu, privalomas sveikatos patikrinimas yra labai svarbus, nes padeda laiku nustatyti ligas, užbėgti joms už akių: „Mokiniai greitai auga, per metus jų sveikata gali pasikeisti. Žiūrėk, pernai pacientas dar puikiai matė, o šiemet jam jau diagnozuojama trumparegystė. Kitas buvo tiesutėlis, o dabar apžiūrėjus pamačiau, kad vienas petukas žemyn nulinkęs, stuburas kreivas”.
Yra ir neatsakingų tėvų, kurie visiškai nesirūpina vaikų sveikata. Tad vienintelė galimybė juos priversti ateiti į polikliniką – kai mokykla reikalauja pažymos.
Tam pritaria ir gydytoja I.Levickienė: kai kurių moksleivių gydytojai neįstengia prisikviesti kelerius metus iš eilės, jie kažkaip išsisuka mokyklose be pažymų, jų sveikatą patikrinti nerūpi ir tėvams. Pasak gydytojos, jei pacientas seniau nebuvęs poliklinikoje, jam būtinai atliekami tyrimai. Prireikus pacientai siunčiami specialisto konsultacijai.
Taip pat peržiūrimas skiepų kalendorius. Šešiamečiai prieš mokyklą skiepijami trimis sudėtinėmis vakcinomis – nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir kiaulytės, dvylikamečiai – nuo hepatito, poliomielito, tymų, raudonukės ir kiaulytės. Penkiolikamečiai skiepijami nuo difterito ir stabligės.
Sveikų mokinių mažėja
Gydytojos V.Kerienės teigimu, visiškai sveikas vaikas darosi išimtis: „Jei apžiūrėjęs pacientą nenustatai jokių sutrikimų, net pradedi galvoti, kad ko nors nepastebėjai, praleidai”. Dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikams nustatomi sveikatos sutrikimai yra prastas regėjimas, netaisyklinga laikysena.
Pastaruoju metu daugėja mokinių, kurių kraujospūdis per didelis, todėl kiekvienam jis atidžiai išmatuojamas. Jei randama nukrypimų nuo normos, pacientas nukreipiamas kardiologo konsultacijai, siunčiamas atlikti elektrokardiogramą.
Pasitaiko ir rimtesnių bėdų – diagnozuojama astma, dažnas kenčia nuo alergijos. Mokslo metų eigoje padaugėja besiskundžiančiųjų virškinimo sutrikimais. Tėvai skundžiasi, kad vaikai mokyklose labai prastai maitinami, o sumuštinius iš namų sutinka neštis tik pradinukai.
Įsibėgėjus mokslo metams gydytojų kabinetų duris pradeda varstyti vis daugiau pervargusių, streso, įtampos, nervinių sutrikimų varginamų moksleivių. Ypač jų padaugėja mokslo matams baigiantis. Moksleiviai skundžiasi pykinimu, galvos skausmais, nerimu. Taip nutinka dėl didelių mokymosi krūvių, stengiantis gauti geresnius įvertinimus.
V.Kerienė pastebi, kad prastėja psichologinis klimatas ir šeimose: daug jų yra nepilnos, tėvai išvažiuoja dirbti į kitas šalis, palieka atžalas seneliams. Vaikai jaučiasi vieniši, liūdi, tai neigiamai veikia jų psichikos sveikatą. „Dažnai toks vaikas užėjęs į kabinetą prasitaria, kad labai tėvelių pasiilgo, net ašaros akyse sužvilga”, – dalijasi pastebėjimais gydytoja.
Turi atlydėti tėvai
„Mokinių sveikatos profilaktinį patikrinimą, jo apimtis bei terminus reglamentuoja 2000 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymas ir 2005 metais įsigaliojusi Lietuvos higienos norma bendrojo lavinimo mokykloms”, – paaiškino Valstybinio aplinkos sveikatos centro visuomenės sveikatos administratorė Giedrė Namajūnaitė.
Kasmet iki rugsėjo 15 dienos kiekvienas mokinys turi pateikti mokyklai pažymą su informacija apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Deja, pasak specialistės, nors vis daugėja mokyklų, kurios griežtai reikalauja pateikti pažymą apie profilaktinį sveikatos patikrinimą, kai kuriose į tai vis dar numojama ranka.
O juk neturėdami informacijos apie vaiko sveikatą mokytojai negali užtikrinti, kad ugdymo proceso metu jam nebus pakenkta. Yra buvęs ne vienas nelaimingas atsitikimas, kai per fizinio lavinimo pamoką mokinys staiga pajuto rimtus sveikatos sutrikimus, kai kuriems tai baigėsi tragiškai. Žinodami, kokių sveikatos problemų turi mokinys, pedagogai galės tausoti jo sveikatą, staiga sunegalavus žinos, kokią suteikti pagalbą.
Rekomendacijose šeimos gydytojas nurodo, kokią fizinio lavinimo grupę mokinys galės lankyti: pagrindinę, parengiamąją ar specialiąją. Taip pat nurodo, ar ne per sunkus įprastas krūvis, ar per fizinio lavinimo pamokas gali daryti visus pratimus, pažymi, koks mokinio regėjimas, laikysena, ar neturi polinkio alergijai.
Pažymoje paminimi kraujotakos, nervų, kvėpavimo, kitų organizmo sistemų sutrikimai, jei tokie nustatomi. Šeimos gydytojas išmatuoja mokinio ūgį ir svorį, kraujo spaudimą, patikrina regą ir klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Be to, jam turi būti atlikti šlapimo ir kraujo tyrimai.
„Jų nereikia tik tais atvejais, jei buvo neseniai daryti. Tėvai turėtų tai žinoti ir net jei gydytojas nesiūlo, prašyti juos skirti, nes kaip tik jie gali padėti laiku išaiškinti tik prasidėjusią ligą. Mokiniai gera sveikata pasigirti negali, todėl svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti sveikatos sutrikimus”, – tikina G.Namajūnaitė.
Dėl moksleivio sveikatos pažymos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Prieš tai turi būti patikrinti vaiko dantys. Pažyma išduodama tik gavus jų būklės įvertinimą. Tačiau, nors taip būti turėtų, nėra. Gydytojai tiki, jei tėvai sako, kad vaikas lankėsi pas odontologą, pacientų dažnai nepaprašo net prasižioti, kad tuo įsitikintų. Tad jei tėvai nerūpestingi – kenčia vaikai.