Išbarstyti vėrinio karoliai

Ligonių žinios apie opias onkologines ligas yra nepakankamos

Reikia pasidžiaugti, kad šiuo metu daug kalbama apie onkologines ligas, jų profilaktikos, diagnostikos, gydymo metodus, įvairius vaistus. Tai palengvina medikų darbą ir padeda vėžiu sergantiems ligoniams lengviau susigaudyti diagnostikos ir gydymo procesuose. Deja, kad ir kaip norėtųsi, pacientams tikrai nepaaiškinsime apie ligas taip išsamiai ir giliai, kaip išmokstama per ilgus gydytojo aukštojo mokslo ir praktikos metus, todėl pastaruoju metu iš pacientų ir jų artimųjų užduodamų klausimų pastebima kita šio reiškinio pusė – tos informacijos tiek daug ir ji tokia padrika, kad pacientų žinios apie vėžį neretai primena išbarstytus karolius.

Norėtųsi šiandien pabūti ta jungiančia grandimi, kai kalbame apie krūties vėžį.

Vėžys vėžiui nelygu

Piktybinių susirgimų yra daug, kiekvienas jų turi savo eigos, diagnostikos ir gydymo ypatumus. Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Lietuvoje per vienerius pastaruosius metus užregistruota 1308 nauji susirgimo atvejai, iš jų Kauno apskrityje – 308. Nepaisant, kad neretai liga nustatoma pažengusiose stadijose, daugiau nei pusė susirgusiųjų gyvena ilgiau nei 5 metus. Neretai gydymosi laikotarpis trunka net keliolika metų. Tai labai įvairios eigos liga. Gali būti ir taip, kad jei už onkologo durų vienu metu sėdėtų 10 krūties vėžiu sergančių moterų, visoms joms liga gali būti pasireiškusi skirtingai ir jos gali būti skirtingai gydomos.

Įtariant krūties vėžį, pirmiausia įvairiais diagnostiniais metodais – mamografija, krūtų ultragarsu, plaučių rentgenograma, viršutinio pilvo aukšto echoskopija nustatoma diagnozė. Prireikus atliekami ir sudėtingesni tyrimai – kaulų scintigramos, kompiuterinė tomografija, net kaulų čiulpų biopsijos. Kiekvienas tyrimas turi savo tikslą ir prasmę, todėl tyrimų skaičius ir eiliškumas gali būti skirtingas kiekvienam ligoniui, priklausomai nuo ligos stadijos, simptomų, planuojamo gydymo, net amžiaus ar gretutinių ligų.

Pavyzdžiui, kaulų scintigrama nebūtina esant pirmajai krūties vėžio stadijai, neatlikinėsime galvos smegenų kompiuterinio tyrimo, jei ligonis nejaučia jokių simptomų. Vėliau tyrimai atliekami siekiant įvertinti gydymo efektą ar sekti ligos eigą. Sergantieji krūties vėžiu stebimi daug metų, nes, atsiradus navikui vienoje krūtyje, daug dažniau susergama ir kitos krūties vėžiu. Būna atvejų, kad liga sugrįžta po kelerių ar net keliolikos metų.

Gydymas yra kompleksinis

Lokalūs krūties vėžio gydymo metodai yra operacija, spindulinė terapija, o sisteminio gydymo (kai vaistas veikia visą organizmą ir bet kurioje vietoje išplitusias vėžio ląsteles) – chemoterapija, hormonoterapija, biologinė terapija monokloniniais antikūnais. Kartais ligoniai iš karto operuojami, o kai kada operuoti jau negalima ir gydymas turi būti pradėtas nuo sisteminės chemoterapijos.

Operacinio gydymo apimtys ar metodų eiliškumas priklauso nuo vėžio diagnozės patvirtinimo ir tuo pat metu ištiriamų krūties vėžio prognozinių veiksnių. Gali būti, kad po chemoterapijos navikas krūtyje išnyks, todėl iki gydymo stengiamasi kuo daugiau sužinoti apie patį vėžį, o kartu numatyti tolesnį gydymą ir pačios ligos prognozę.

Kaip minėjau, krūties vėžio eiga labai skirtinga. Įprasta manyti, kad hormonams jautraus krūties vėžio eiga lėtesnė, jo metastazės odoje ar kauluose taip greitai nesukelia ligonio mirties, todėl gydymas gali būti mažiau agresyvus (kartais gydymas viena tablete per dieną tęsiamas ne vienus metus). Esant didesniems, agresyvesniems, turintiems HER2 mutaciją, išplitusiems plaučiuose, kepenyse navikams reikia žymiai agresyvesnio ir ilgesnio gydymo.

Atliekami įvairūs tyrimai

Įtarus ligą, visada ją stengiamasi patvirtinti morfologiškai (mikroskopu nustatyti, kad tai tikrai vėžys). Tam į naviką duriama įvairaus storumo adatomis. Atliekami citologinis naviko ląstelių tyrimas plona adata ar stulpelinė biopsija, kurios metu iš gauto naviko audinio stulpelio žymiai tiksliau nustatomas tiek pats vėžys, tiek vienu kartu gaunama žinių apie vėžio biologines ypatybes (ląstelių agresyvumą, jautrumą hormonams, kurį turi apie du trečdaliai moterų, ar geno HER2 mutaciją, kurią turi net 30 proc. sergančių moterų). Paaiškėjo, kad ląstelėje yra onkogenas HER2, kuriam suaktyvėjus krūtyje pradeda daugintis vėžinės ląstelės. Šio HER2 geno tyrimai atliekami daugelyje pažangių šalių, taip pat ir Lietuvoje. Nustačius HER2 teigiamą rezultatą krūties vėžys sėkmingai gydomas efektyvia biologine terapija. Kiekvienas mūsų skirtas gydymas turi turėti „taikinį”.

Šiandien hormonų terapija planuojama tik tiems pacientams, kuriems nustatomi hormonų (estrogenų ir progesteronų) receptoriai, monokloninis antikūnas herceptinas galimas tik toms, kurių navikuose buvo išreikšta geno HER2 mutacija.

Pažadas visiems ligos tipams

Krūties vėžys laikomas sistemine liga, nes manoma, kad net labai maži krūties navikai jau gali būti išplitę organizme. Piktybiniam navikui augant, jam pradeda trūkti maisto medžiagų, į auglį pradeda įaugti naujos kraujagyslės, kuriomis ne tik į naviką patenka maisto medžiagos, bet ir vėžio ląstelės pasklinda po visą kūną. Šiandien jau išrasti vaistai, kurie slopina tokių „netikrų” kraujagyslių formavimąsi. Kol kas jais sėkmingai gydomas žarnyno vėžys, tačiau jau vykstantys klinikiniai tyrimai rodo, kad naviko kraujotaką slopinantys vaistai efektyvūs ir kitoms vėžio rūšims – tarp jų ir krūties vėžiui gydyti. Tikima, kad šie angiogenezės slopintojai neleis navikui užaugti ir metastazuoti.

Pasaulio onkologai šio vaisto atradimą įvertino kaip „pažadą visų tipų vėžiams”. Dabar plitimą limfos keliu parodo rastos metastazės sritiniuose (pažasties) limfmazgiuose, kraujo (hematogeniniu) keliu vėžys išplinta į kaulus, kepenis, plaučius, smegenis ir kitus organus.

Neretai ligoniai, sergantys krūties vėžiu, prisitaiko sau visus galimus gydymo metodus, kur tik paminimas žodis „vėžys”. Primenu, kad kiekvienas vėžys gydomas skirtingai, todėl mes negalime krūties vėžio išgydyti tais vaistais, kurie skirti galvos smegenų ar kraujo ligų gydymui. Net paties krūties vėžio gydyme daug galimybių: po mažesnių auglių operacijos profilaktinė chemoterapija vienokia, išplitusios ligos gydymo metodai kitokie. HER2 teigiamam krūties vėžiui gydyti „Herceptinas” bus efektyvus tiek esant ankstyvoms stadijoms, tiek išplitus ligai. Vienus hormoninius preparatus skirsime jaunai menstruojančiai moteriai, kitokius – toms, kurių kiaušidžių funkcija jau nuslopinta.

Gali tapti lėtine liga

Susirgę vėžiu ligoniai, jų artimieji stengiasi patys ieškoti alternatyvių pagalbos priemonių – vartoja didžiulius kiekius maisto papildų, vitaminų, arbatų. Kartais tai pasakoma gydančiam gydytojui, kartais manoma, kad tai nereikšminga ar nebus pritarta. Neseniai vienai pacientei be jokių aiškių priežasčių sutrikus kepenų biocheminiams rodikliams, paaiškėjo jos savigydos metodai. Turiu paaiškinti, kad dauguma gydytojų pritaria tik tiems metodams, kurių efektyvumas yra įrodytas klinikiniais tyrimais, kurie patvirtinti kaip pacientui naudinga gydymo taktika. Tai, ką pats ligonis gali vaistinėje nusipirkti be gydytojo recepto, laikoma neįrodyto efektyvumo gydymu – tikėtina, kad nepakenks, bet ar padės – neaišku. Deja, nors prie daugelio papildų rašoma, kad gydo ar stabdo vėžį, ne viskas tinka konkrečiam pacientui. Nereiktų pamiršti, kad ligoniams, gydomiems chemoterapija, tiek vaistai, tiek visas suvalgytas maistas perdirbamas kepenyse, todėl manyčiau, kad šiems ligoniams nereiktų dar labiau apsunkinti kepenų darbo alkoholiu ar dideliu įvairių cheminių medžiagų kiekiu.

Neįrodyta, kad fiziologinėmis dozėmis geriami vitaminai kenktų vėžiu sergančiam ligoniui. Esant reikalui skiriami visų grupių vitaminai. Mitas apie B grupės vitaminus, sergant vėžiu, neįrodytas, nes jų skiriama po skrandžio rezekcijų, kaip standartinė premedikacija prieš kai kurią chemoterapiją, esant neuropatijos požymiams po chemoterapijos. Vėlgi nereiktų pamiršti, kad jei ligonis nevemia, neviduriuoja, nekarščiuoja, jo žarnynas neoperuotas, normalus visavertis maitinimasis visiškai patenkina vitaminų dienos poreikį. Lazda turi du galus. Geriant didelius kiekius vienų vitaminų slopinamas kitų įsisavinimas, kai kurių riebaluose tirpstančių vitaminų perdozavimas kenksmingas sveikatai, be to, vitaminai padidina alergijų pavojų.

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai keitėsi onkologijos mokslas. Nauji efektyvesni tyrimo, gydymo metodai padeda žymiai prailginti tiek krūties vėžiu, tiek kitais piktybiniais navikais sergančiųjų amžių. Vėžio biologinių savybių supratimas padeda vis teisingiau įvertinti ligos prognozę, dar tiksliau paskirti būtent tam pacientui reikalingiausią gydymą. Tad šiandien vėžys jau gali būti laikomas lėtine liga.