Daugelis žino, jog hepatitas – tai kepenų uždegimas arba populiariai – „gelta”. Hepatito atsiradimo priežastimi gali būti vaistai, piktnaudžiavimas alkoholiu, virusai. Anot medikų, žmogaus organizmui ypač pavojingas hepatito C virusas. Atrastas tik prieš porą dešimtmečių, jis buvo pavadintas lėtai žmogų žudančiu virusu. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Kaip išvengti šios klastingos ligos, kalbamės su Jūrininkų ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėju GIEDRIUMI ŠIMULIONIU.
Ką jaučia žmogus, susirgęs virusiniu hepatitu C?
Lėtinis hepatitas C nėra vadinamas gelta. Dauguma ligonių, sergančių hepatitu C, niekuo nesiskundžia. Kai kuriems gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, silpnumas, „kaulų laužymas”, nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, ar lengvi pilvo skausmai.
Tiesa, retais atvejais atsiranda ir į geltą panašių simptomų: pageltusi oda ir akių obuoliai, tamsus šlapimas. Žmogaus organizme atsiradęs hepatito C virusas ilgainiui pažeidžia audinius, kepenų ląsteles, jis dauginasi, „okupuoja” vis naujas ląsteles. Taip palaipsniui susidaro sąlygos kepenų cirozei. Žmonės šią lėtinę virusinę ligą dažnai painioja su gelta, bet tai ne ta pati liga. Ji pavojinga tuo, jog virusas organizme dirba savo juodą darbą, o žmogus nieko nežino, kol atsitiktinai išsitiria kraują ir randami pakitimai.
Ligonio artimieji paskui stebisi: negėrė, nerūkė, o susirgo kepenų ciroze. Tuo tarpu cirozės priežasčių yra daug, ne vien piktnaudžiavimas alkoholiu.
Kaip neužsikrėsti šia pavojinga gyvybei liga?
Šia liga užsikrečiama tik per kraują. Pagrindinis hepatito C užsikrėtimo kelias – intraveniniai narkotikai ir kraujo perpylimai. Žinant bakterinių ir virusinių infekcijų perdavimo kelius, medicinos įstaigose nuolat tobulinamos instrumentų apruošimo procedūros, pasitelkiant naujausias technologijas.
Dauguma instrumentų yra vienkartinio naudojimo. Tad žymiai sumažėjo rizika, kad hepatitu C žmogus užsikrėstų gydymo įstaigose operacijų metu ar perpilant kraują.
Tačiau visur kitur, kur žmogus susiduria su intervencija į organizmą, išlieka rizikos faktorius užsikrėsti hepatitu C.
Pavyzdžiui, darantis tatuiruotes, manikiūrą, net naudojantis kito asmens skutimosi peiliuku, dantų šepetėliu, žirklėmis. Labai retai virusas perduodamas lytiniu keliu. Hepatito C virusas, turintis šešis genetinius tipus, daugelį dienų gali būti gyvybingas net išdžiūvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo lašelyje.
Kokios išgijimo galimybės, susirgus hepatitu C?
Kaip ir susirgus bet kuria kita liga, labai svarbu anksti pradėti gydymą. Mat tada ligoniai turi daugiau galimybių pasveikti ir išvengti sunkaus kepenų pažeidimo. Gydymo sėkmė priklauso ir nuo viruso genotipo bei nuo jo bendro kiekio organizme.
Džiugu, kad ir Lietuvoje turime galimybių gydyti šia sunkia liga sergančius žmones, taip kaip Vakarų Europoje. Kasmet vaistai tobulėja. Hepatito C viruso yra keli genotipai, iš jų sunkiausiai gydomi pirmo genotipo sukelti hepatitai, ypač jei jų žmogaus organizme yra didelis kiekis.
Gydymas trunka 6-12 mėnesių. Viruso griaunamoji jėga gydymo metu sumažinama, apsaugant žmogų nuo kepenų cirozės, liga neprogresuoja. Tai užtikrina naujos kartos vaistai – pailginto veikimo interferonai. Jie gana brangūs – mėnesiui kainuoja apie 2 000 litų. Jie nekompensuojami iš ligonių kasų, tačiau kompensuojamos geriamosios tabletės, kurios vartojamos kombinuotai kartu su leidžiamais vaistais. Brangu, bet kai kalbama apie gyvybės išsaugojimą…
Ligoniams nebūtina gulėti mūsų skyriuje – atlikus tyrimus, jiems paskiriamas gydymo kursas ambulatoriškai. Tačiau sunkesnės būklės ir vyresniojo amžiaus pacientai dažniausiai gydomi stacionare.
Pabaigus gydymo kursą, pacientai toliau stebimi, kad liga neatsinaujintų. Džiaugiuosi, kad yra ligonių, kuriems po gydymo infekcija neatsinaujino. Tam įtakos turėjo tai, kad gydymas pradėtas laiku ir buvo vartojami efektyvūs vaistai.
Hepatitas C išties yra sunki liga. Deja, nežinome tikslaus jos paplitimo Lietuvoje. Galime tik prognozuoti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, juo yra užsikrėtę 1-2 procentai pasaulio gyventojų. Manau, kiekvienas žmogus turėtų stengtis dažniau išsitirti kraują – laiku nustačius antikūnius, rodančius, jo žmogus infekuotas hepatito C virusu, gydymas bus daug efektyvesnis. Ir svarbiausia – virusas nebus perduotas šeimos nariams ar kitiems žmonėms.
Jolanta Beniušytė