Pereinamasis laikotarpis ne visada reiškia ramybę

Kelios laikinosios vyriausybės Lietuvoje priėmė kur kas svaresnius sprendimus nei kai kurie nuolatiniai ministrų kabinetai

Jeigu rytoj Seime bus patvirtinta naujosios Vyriausybės programa ir Gedimino Kirkilo vadovaujamas ministrų kabinetas pradės dirbti, nutrūks daugiau kaip pusantro mėnesio dirbusios laikinosios Vyriausybės įgaliojimai. Zigmanto Balčyčio vadovaujama laikinoji Vyriausybė įeis į Lietuvos politinę istoriją kaip bene ilgiausiai dirbęs tarpuvaldžio ministrų kabinetas.

Lietuvoje jau buvo ne viena laikinoji Vyriausybė. Tarp jų buvo ir tokių, kurios savo priimtais sprendimais toli pranoko kai kuriuos nuolatinius ministrų kabinetus.

Į šiltas vieteles susodina saviškius

Jeigu Seimas patvirtins G.Kirkilo Vyriausybės programą, į istorijos vadovėlius bus galima įrašyti, kad Z.Balčyčio vadovaujamas laikinasis ministrų kabinetas darbą baigė liepos 18-ąją. Prezidento dekretu laikinasis finansų ministras Z.Balčytis laikinojo premjero įgaliojimus gavo birželio 1-ąją, tad jo Vyriausybei rytoj sukaks 47 dienos. Tiek ilgai dirbusių laikinųjų ministrų kabinetų nebuvo per visus 16 nepriklausomos Lietuvos metų.

Tiesa, ypatingų sprendimų ši laikinoji Vyriausybė nepriėmė. Tik birželio pabaigoje Seimas gana vieningai priėmė pataisas šių metų biudžete, tai Z.Balčytis linkęs įrašyti į laikinosios Vyriausybės nuopelnus. Pagal Konstituciją būtent Vyriausybė yra atsakinga ir už biudžeto parengimą, ir už jo vykdymą. Parlamentui nepritarus biudžeto projektui iš esmės reiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybe.

Šis laikinasis ministrų kabinetas, matyt, į istoriją įeis dar ir tuo, kad ne vienas darbą baigiantis ministerijų vadovas skuba į šiltas valdininkų vieteles susodinti sau ar savo partijai artimus asmenis. Ypač šie procesai matomi Darbo partijos, nepatekusios į naują Vyriausybę, atstovų vadovaujamose Sveikatos apsaugos, Kultūros ir Ūkio ministerijose.

Laikinasis premjeras Z.Balčytis buvo netgi priverstas išplatinti oficialų pareiškimą, kuriame įspėja darbą baigiančius ministrus nepiktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir netvirtinti naujų etatų bei konkursų į valdininkų vietas rezultatų, nes naujoji Vyriausybė peržiūrės visus pastaruosius paskyrimus.

Pasirašė prieštaringai vertinamus susitarimus

Bet Lietuvoje jau buvo laikinųjų vyriausybių, kurių priimti sprendimai turėjo lemiamos įtakos valstybės gyvenimui. Dauguma tų sprendimų vertinami prieštaringai.

Bene žinomiausias atvejis – Irenos Degutienės vadovautos laikinosios Vyriausybės 1999 metų spalio pabaigoje pasirašyti susitarimai su amerikiečių kompanija „Williams“ dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo. „Tuometinė Vyriausybė pasirašė dokumentus, dėl kurių buvo susitarta su „Williams“, – aiškina I.Degutienė. Beje, jos, kaip ir daugelio konservatorių, nuomone, šie susitarimai neatnešė žalos Lietuvai ir netgi buvo naudingi vien dėl to, kad buvo sutvarkyta „Mažeikių naftos“ vadyba ir nutraukti produkcijos grobstymai iš šios įmonės, nešę didžiulius nuostolius.

Tačiau Seimo laikinoji tyrimo komisija prieš kelerius metus nustatė, kad susitarimais su „Williams“ Lietuvai buvo padaryta nemenka finansinė žala. Konstitucinis Teismas taip pat neigiamai įvertino 1999 metais konservatorių dominuojamo Seimo priimtus įstatymus, kurie atvėrė kelią „Williams“ atėjimui.

Tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.Degutienė laikinąja premjere tapo po to, kai iš pareigų atsistatydino sutartis su „Williams“ atsisakęs pasirašyti Rolandas Paksas. Laikinajai Vyriausybei I.Degutienė vadovavo 16 dienų – nuo 1999-ųjų spalio 27 iki lapkričio 11 dienos. Tądien pradėjo dirbti konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamas dešimtasis ministrų kabinetas.

Pirmoji misija – po G.Vagnoriaus pasitraukimo

I.Degutienė laikinai Vyriausybei vadovavo dar vieną kartą 1999 metais. Nuo gegužės 3-iosios iki birželio 10 dienos jai teko ši misija, kai iš pareigų atsistatydino Prezidento Valdo Adamkaus pasitikėjimo netekęs Gediminas Vagnorius.

Ir tuomet I.Degutienei teko tam tikri iššūkiai. 1999 metų gegužės pabaigoje laikinoji Vyriausybė ir visa šalies vadovybė sustabdė skandalingą valstybinės bendrovės „Lietuvos energija“ ketinimą prisijunti prie pasirašymui rengiamo Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos valstybių energetikų susitarimo.

Prezidentui V.Adamkui lankantis užsienyje, tuometinis Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis sušaukė neeilinį Valstybės gynimo tarybos, kuriai priklauso ir Ministras Pirmininkas, posėdį, kuriame buvo nuspręsta neleisti „Lietuvos energijai“ prisijungti prie šio susitarimo, baiminantis, kad jis gali supančioti Lietuvą įsipareigojimais Rusijai energetikos srityje. Tuomet atitinkamus sprendimus priėmė ir I.Degutienės vadovaujama laikinoji Vyriausybė.

1999 metų birželio 10 dieną I.Degutienė ministrų kabineto vairą perdavė naujajam premjerui R.Paksui. Bet, kaip žinia, neilgam, nes po beveik penkių mėnesių savo poste išlikusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei vėl teko imtis laikinai vadovauti Vyriausybei R.Paksui pirmą kartą atsistatydinus iš premjero pareigų.

Privatizavo „Lietuvos dujas“

Dar viena svarbius sprendimus priėmusi tarpuvaldžio Vyriausybė – 2001 metų birželio pabaigoje ir liepos pradžioje 23 dienas dirbęs Eugenijaus Gentvilo vadovaujamas laikinasis ministrų kabinetas.

Tų metų birželio 20 dieną atsistatydino R.Paksas, antrą kartą premjero pareigas ėjęs aštuonis mėnesius. Ministras Pirmininkas buvo priverstas pasitraukti, sužlugus po 2000 metų Seimo rinkimų suformuotai valdančiajai Naujosios politikos koalicijai. R.Pakso vadovaujamų liberalų partneriai šioje koalicijoje – socialliberalai – susitarė su daugiau vietų Seime turinčiais socialdemokratais dėl naujos valdančiosios daugumos sudarymo parlamente.

Atsistatydinus premjerui, laikinuoju Vyriausybės vadovu buvo paskirtas tuometinis ūkio ministras E.Gentvilas. Jo vadovaujamam ministrų kabinetui teko priimti svarbius sprendimus dėl valstybinės bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo principų.

2001 metų liepos 12 dieną pradėjo dirbti socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko vadovaujama dvyliktoji Vyriausybė.

Būta ir daugiau

Laikinųjų vyriausybių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje būta ir daugiau. Dažniausiai jos atsirasdavo po eilinių Seimo rinkimų, kai Vyriausybė pagal Konstituciją turi atsistatydinti, kad atvertų kelią naujo ministrų kabineto formavimui.

Bronislovas Lubys laikinai vadovavo Vyriausybei 1992 metų lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje, kol netapo penktosios Vyriausybės Ministru Pirmininku. Ji atsistatydino tuoj po 1993 metų vasarį įvykusių Prezidento rinkimų. Tuomet B.Lubys dar kartą porą savaičių buvo laikinasis premjeras iki buvo sudaryta ir pradėjo dirbti Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė.

Po pastarojo premjero atstatydinimo 1996 metų vasarį laikinai Vyriausybės vairą perėmė tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Laurynas Mindaugas Stankevičius. Netrukus jis buvo paskirtas septintosios Vyriausybės vadovu ir dirbo juo iki Seimo rinkimų 1996 metų spalį.

G.Vagnorius ir A.Brazauskas irgi yra kurį laiką buvę laikinaisiais premjerais. G.Vagnoriui ši misija teko 1998 metais po Prezidento rinkimų, kai buvo performuojama jo vadovaujama Vyriausybė. A.Brazauskas irgi laikinai vadovavo savo Vyriausybei, kol ji buvo pertvarkoma po 2003 metų Prezidento rinkimų. Tas pats pasikartojo 2004-aisiais, kai A.Brazauskui vėl teko laikinai grąžinti įgaliojimus naujai išrinktam Prezidentui V.Adamkui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.