Nors statistika teigia, kad ir šiemet miestas saugiausias tarp didmiesčių, policijos rezultatai tiriant „tamsius” nusikaltimus – vieni prasčiausių šalyje
Per pirmąjį šių metų pusmetį Kaune užregistruota per penkis tūkstančius nusikalstamų veikų (5393), arba beveik penktadaliu (17,7 proc.) mažiau negu pernai, kai tuo tarpu šalyje nusikalstamų veikų mažėjimas fiksuojamas vos dešimtadaliu (9,3 proc.). Kad pagal statistiką Kaunas – saugiausias miestas tarp Lietuvos didmiesčių, teigia ir objektyviausiu laikomas rodiklis – užregistruotų nusikaltimų tankis 100 tūkst. gyventojų. Pagal jį Kaunas arti bendro šalies vidurkio, ir tai didmiesčiui ypač geras rodiklis.
Tačiau pradėjus gilintis į tai, kaip policijos pareigūnams sekasi tirti nusikaltimus, optimizmas blėsta.
Sunkūs nusikaltimai tiriami prasčiausiai
Statistika teigia, kad šiandien ištiriamas tik kas trečias nusikaltimas (39,2 proc.), ir šis vienas svarbesnių policijos darbo efektyvumo rodiklių tik truputį geresnis negu pernai.
Dar blogiau, tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (nužudymus, sunkius sveikatos sutrikdymus, išžaginimus ir pan.). Nors jų užregistruota penktadaliu mažiau negu pernai, pagal oficialią statistiką šiuos nusikaltimus šiemet sekasi tirti prasčiau. Pavyzdžiui, įtariamieji nustatyti tik kas penkto užregistruoto išžaginimo atveju, nors, palyginti su 2005-aisiais, pranešimų apie tokius nusikaltimus šiemet Kaune sumažėjo trečdaliu.
Labiausiai akis bado kitos dvi gana prastos bendrame šalies kontekste statistikos eilutės: Kaune bene prasčiausiai sekasi tirti vadinamuosius tamsius nusikaltimus, labai mažai bylų baigiama pagreitinto proceso tvarka.
Praktika prieštarauja teorijai
Kritikuojamų tarnybų vadovai linkę pateikti gana svarius pasiteisino argumentus.
Nors šiemet Kaune užregistruota daugiau nužudymų negu pernai (ši statistika dėl teismo medicinos ekspertų paskubėjimo dar tikslinama), Kauno vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko Igorio Šestakovo tikinimu, kol kas neištirtas tik vienas iš užregistruotų nužudymų – mįslinga kūdikio, kovo pabaigoje aptikto šiukšlių lauže, sukrautame ties Technikos gatvės garažų masyvu, mirtis.
Pareigūno įsitikinimu, prastesnis negu pernai oficialusis nužudymų ištyrimo procentas iš karto pagerėtų, pavykus rasti užsienyje besislapstančius įtariamuosius, kuriems paskelbta tarptautinė paieška.
Kita sunkiai sprendžiama problema – DNR tyrimai, būtini visose nužudymo bylose, kurie trunka ne mažiau kaip pusmetį.
Priekaištais dėl mažo bylų, pagreitinto proceso tvarka šiemet perduotų teismui, skaičiaus Kauno policijos ikiteisminio tyrimo tyrėjai irgi linkę dalytis su prokurorais, taip pat nevengiančiais padūsauti, kad turimomis pajėgomis sunkiai susitvarko su darbo krūviu.
Sumažėjo vagysčių
Šiųmetė nusikalstamumo Kaune statistika fiksuoja ir daugiau pozityvių dalykų.
Beveik penktadaliu mažiau užregistruota vagysčių, pagerėjo ir jų ištyrimas, nors, pavyzdžiui, iš penkių šiemet užregistruotų vagysčių iš butų pavyko ištirti tik vieną.
Kauno vyriausiasis policijos komisaras Algirdas Kaminskas linkęs priminti, kad pernai turtinius bei ekonominius nusikaltimus tiriantys Vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai perdavė teismui keletą didelės apimties daugiaepizodinių bylų, ir tai vienas pasiteisinimų, kodėl šiemet Kauno policija baigė tirti beveik 60 bylų mažiau negu pernai.
Tarp kitų oficialiosios statistikos duomenų, kuriais šiandien linkusi didžiuotis Kauno policija, – ir perpus (nuo 380 iki 186) per pusmetį sumažėjęs automobilių vagysčių skaičius, šios rūšies nusikaltimų ištyrimui išaugus 10 proc. (nuo 7,6 pernai iki 17,2 šiemet). Optimistiškai nuteikia ir žinia, kad Kauno autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkas Edvardas Šileris šiomis dienomis išvyko į vienuolikos mėnesių stažuotę vienoje garsiausių pasaulyje Federalinių tyrimų biuro nacionalinę akademiją JAV Virdžinijos valstijoje. Išsirenkant jį kaip vienintelį šiemet kandidatą iš trijų Baltijos šalių valstybių, be kitų kriterijų, atsižvelgta ir į veiklos rezultatus.
Patruliai muša rekordus
Yra pagrindo didžiuotis ir prieš pusantro mėnesio reorganizuotos Kauno policijos patrulių rinktinės veikla. Vienas svarbiausių jos efektyvumo kriterijų – atvykimo į įvykio vietą laikas. Strateginiame veiklos plane, kuriuo remiasi šalies viešoji policija, teigiama, kad pareigūnai privalo tai padaryti per 14 minučių. Iki reorganizacijos Kauno patruliai atvykdavo į įvykio vietą vidutiniškai per 9 minutes 30 sekundžių, o birželį, naujojo rinktinės vado Remigijaus Balandžio patikinimu, tai jau padaroma per pusdevintos minutės.
Ir tai viena priežasčių, kodėl šiemet Kaune beveik trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešose vietose (trigubai geresnis rodiklis už bendrąjį Respublikos), bei 10 proc. pagerėjo jų ištyrimas.
Šiemet Kauno policijos patruliai reagavo „karštais pėdsakais” į pranešimus apie teisės pažeidimus 415 kartų. Beveik dviem trečdaliais atvejų (68,9 proc.) tai davė teigiamų rezultatų, nepaisant to, kad šioje rinktinėje, kaip ir daugumoje kitų Kauno policijos padalinių, trūksta beveik 30-ies darbuotojų.
Prioritetai ir perspektyvos
Statistika teigia, kad šiemet drausmine tvarka nubausta 13 Kauno policijos pareigūnų daugiau negu pernai, tačiau, kaip ir pernai, atleista iš tarnybos neigiamais motyvais tik 3. Kauno policijos viršininkas A.Kaminskas neslepia, kad labiausiai jį džiugina, jog tarp nubaustųjų nebuvo tokių, kurie pasirodė darbe neblaivūs. Dauguma jų nubausti už aplaidumą tarnyboje. Šių nuobaudų iniciatoriai – ikiteisminius tyrimus kuruojantys prokurorai.
Artimiausių mėnesių Kauno policijos veiklos prioritetais A.Kaminskas linkęs laikyti ne tik jau minėtos gana opios sunkių ir labai sunkių nusikaltimų problemos sprendimą, bet ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos padalinio, tiriančio su narkotikais susijusius nusikaltimus, darbo gerinimą. Neslepiama, kad šiųmečiai jo darbo rezultatai, lyginant su ankstesnių metų laimėjimais, gerokai suprastėjo.
Pasak Kauno policijos viršininko pavaduotojo kriminalinei policijai Antano Gaižausko, miesto kriminalinė policija vis labiau susiduria su tarptautinį mastą įgyjančio organizuoto nusikalstamumo bei įtariamųjų, besislapstančių užsienyje, problemomis.