Kelias į išrinktųjų klubą ilgas

Pažaislio vienuolyno ansambliu susižavėję Vilniuje vykstančios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-osios sesijos dalyviai jo perspektyvas mato optimistiškiau nei mūsų valdininkai

Iš kelių autobusų pasipylę beveik pusantro šimto paveldosaugos ekspertų iš įvairiausių pasaulio šalių šeštadienį pasklido po romantiškus vienuolyno kiemelius, bažnyčią, žvalgėsi į apylinkes iš bokšto. Susižavėjusių žvilgsnių, komplimentų buvo apstu, tačiau autoritetingų svečių pagyrimai dar nėra Pažaislio kelialapis į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Jam pelnyti reikia atlikti nemažai namų darbų.

Variantas – kooperuotis su lenkais

„Lietuva turi pateikti UNESCO oficialų prašymą įrašyti Pažaislio vienuolyno ansamblį į pasaulinių paveldo vertybių sąrašą. Reikia parengti labai rimtą bylą su išsamia dokumentacija, palyginamąja analize. Tokį prašymą rašo kultūros ministras. Kol kas mūsų valstybė šio žingsnio nežengė. Be to, ansamblis turėtų būti restauruotas, sutvarkytas, kitaip, ir išreiškę oficialų pageidavimą, nieko nelaimėtume”, – sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė, atlydėjusi į Kauną užsienio šalių paveldo ekspertus.

Šiandien minėtame sąraše yra 830 unikalių objektų iš daugelio pasaulio šalių. Naujausi 18, esantys Europoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje, arabų šalyse, buvo patvirtinti Vilniuje liepos 8-16 dienomis vykusioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-ojoje sesijoje.

„Kandidatų atranka yra labai griežta. Į sąrašą negali patekti daug tos pačios rūšies objektų. Jame ir taip jau gausu Europos šalims atstovaujančio paveldo, religinės paskirties architektūros. Dabar stengiamasi plačiau atstovauti visiems žemynams, daugiau dėmesio skirti unikaliems pasaulio gamtos dariniams. Mums reikėtų galvoti apie serijinę nominaciją – dėl Pažaislio teikti bendrą paraišką su lenkais, turinčiais tris kamaldulių vienuolynus”, – tokią nuomonę išdėstė Lietuvos ambasadorė prie UNESCO, Pasaulio paveldo komiteto pirmininkė Ina Marčiulionytė.

Svečiai liko sužavėti

Pasak I.Marčiulionytės, šeštadieniniu apsilankymu Kaune ir Pažaislyje sesijos dalyviai labai patenkinti: „Vienuolyno ansamblis tikrai buvo vertas, kad užsienio ekspertai jį pamatytų. Jie parsivežė iš ten puikių įspūdžių”.

Svečių būryje buvo galima pamatyti visų pasaulio žemynų atstovus. Jie spragsėjo fotoaparatais, filmavo, bendravo su seserimis kazimierietėmis, klausėsi gidų pasakojimų ir Baltijos gitarų kvarteto koncerto bažnyčioje.

Savo pastebėjimais apie Pažaislį mielai sutiko pasidalyti Vatikano ambasadorius prie UNESCO JE Frančesko Folo. „Čia nuostabi aura. Jaučiuosi šiame vienuolyne kaip namuose. Gal todėl, kad kamalduliai atsirado Italijoje? Reikia tik stebėtis, kad per tiek amžių, istorinių permainų sūkuryje šis puikus ansamblis išliko, neprarado grožio. Mano nuomone, Pažaislio vienuolynas tikrai vertas narystės pasaulio paveldo sąraše. Juk du trečdaliai jame esančių objektų yra religinės paskirties”, – „Kauno dienai” sakė F.Folo.

Iš Naujosios Zelandijos atvykęs Tumu Te Heuheu prisipažino, kad iš Pažaislio išsivešiąs ypatingus įspūdžius. „Čia stebuklingai žalias kraštovaizdis – kaip ir Naujojoje Zelandijoje. Ten mes irgi turime vienuolynų, bet jie daug jaunesni už jūsiškį. Man Pažaislio ansamblis – ne tik architektūra; jis – kaip sakmė apie jūsų tautą, jos lūkesčius ir likimą”, – poetiškai kalbėjo svečias, maorių genties vadas, kurio bendruomenė gyvena unikaliame Naujosios Zelandijos gamtos kampelyje, pripažintame pasaulio paveldo vertybe.

Tumu Te Heuheu Vilniuje vykstančioje sesijoje buvo išrinktas naujuoju UNESCO Pasaulio paveldo komiteto pirmininku, nes metus trukusi Inos Marčiulionytės kadencija šiame poste baigėsi. Jo profesija – paveldo specialistas, nors pokalbyje su „Kauno diena” jis save pavadino fermeriu. Mat unikaliame kraštovaizdyje įsikūrusi maorių bendruomenė puoselėja autentiško gyvenimo būdo ir ūkininkavimo tradicijas.

Garbė, nauda ar tik galvosūkis valdžiai

Ar patekimas į pasaulio paveldo sąrašą padėtų Pažaislio ansambliui išspręsti materialias problemas? Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža per vieną iš apsilankymų vienuolyne yra teigęs, kad iš narystės nebūtų jokios naudos, vieni vargai: reikėtų UNESCO atsiskaityti, kaip rūpinamasi objektu, o pinigų nepadaugėtų. Be to, vienuolyno šeimininkė ne valstybė, o Bažnyčia, tad tai esąs pirmiausiai jos rūpestis.

„Ansamblio buvimas pasaulio paveldo vertybių sąraše automatiškai neduotų papildomų lėšų šaltinių. Tačiau atsivertų galimybės lengviau gauti tarptautinį finansavimą. JAV yra Pasaulio paveldo fondas, iš kurio būtų galima tikėtis paramos”, – sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė.

Pasak A.Dirmaitės, tai, kad Pažaislio ansamblis priklauso Lietuvos šv.Kazimiero seserų kongregacijai, yra valstybės vidaus reikalas. UNESCO nerūšiuoja paveldo objektų pagal jų šeimininkus.

Išvažiavus užsienio ekspertams, barokinis Pažaislio vienuolynas lieka su savo problemomis. Valdžios ir kultūros ministrai keičiasi, o ansamblio bėdos stabilios. A.Brazausko premjerystės metu buvo sudaryta darbo grupė Pažaislio ansamblio reikalams, bet jos programa iki šiol nepatvirtinta. Valstybinė paminklosaugos komisija nėra išreiškusi galutinės nuomonės, ar su šiuo paveldo objektu pretenduoti į pasaulinių vertybių sąrašą. Kauno savivaldybės lėšomis pradėjus remontuoti Pažaislio ansamblio alėjos tvorą, paaiškėjo, kad jos būklė avarinė, kosmetinio lopymo nepakaks. Darbai sustabdyti, liepos 10 dieną raštu kreiptasi į Vyriausybę pagalbos. Ar iki žiemos šalčių ji atsilieps?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.