Kodėl vandens pasaulis rodo, kad pasaulio pabaiga čia pat?

Pasaulinis vandenynas… Ką mes apie jį žinome? Dar neseniai buvo manoma, kad jo dugnas plokščias. Ir tik XX a. pradžioje atrastas didysis povandeninis pasaulis su kalnagūbriais, slėniais, tektoniniais lūžiais. Bet ar egzistuoja amžinos tamsos ir milžiniško slėgio gelmėse gyvybė?

Dar 1948 m. buvo manoma, kad, daugiau kaip 6500 m gylyje esant 650 atmosferų slėgiui, jokia gyvybė neįmanoma. Bet mokslas įrodė ką kita.

Jau 1949 m. danų ekspedicinis laivas ,,Galatėja” iš 10 190 m gelmės ištraukė tinklą, kuriame aptikti 25 jūros anemonai, 75 holoturijos, 5 kriauklės ir kitų gyvų organizmų. Jie gyveno ten, kur iš laivo nuleistos stiklo plūdės nuo slėgio virsta milteliais.

Šiandien skaičiuojama šimtai rūšių žuvų ir kitų gyvybės formų, gyvenančių 10 000 m ir dar didesniame gylyje. Bet dar daugybės gelmių paslapčių nežinome.

Gilumų šviesos

,,Mums nežinoma šių reiškinių kilmė, bet nėra pagrindo netikėti įvairių šalių šturmanų pasakojimais ir kelių dešimtmečių užrašais”, – rašo N.Tarasovas savo knygoje ,,Jūros švytėjimas”. ,,Figūrinis švytėjimas” – visai ne švytintis laivo paskuigalio šleifas, ne žėrintys bangų mūšos atšvaitai. Tai – didžiuliu greičiu besisuką nenusakomo dydžio ratai arba spinduliai, vandenyną nuo horizonto iki horizonto braižančios švytinčios juostos. Tai – milžiniškos iš gelmių iškylančios fluorescencinės dėmės. Štai ištrauka iš N.Tarasovo knygos: ,,1927 m. ir 1929 m. gruodį rytinėje Bengalijos įlankos dalyje buvo stebimi besisuką šviečiantys ,,stipinai” be ratlankių. Laiko tarpsnis tarp prasisukančių ,,stipinų” 1927 m. buvo 0,5 sek., 1929 m. – 2 sek. 1927 m. sukimosi kryptis keitėsi kelis kartus – iš pradžių prieš laikrodžio rodyklę, paskui – priešinga kryptimi. Vėliau dar kartą prieš laikrodžio rodyklę. Tai vyko kas 5 sekundes”.

,,Šviesos malūnų” gebėjimas keisti judėjimo kryptį yra viena jų keistenybių. Jie gali suktis greičiau ar lėčiau, slopinti ar ryškinti švytėjimą jiems – vieni niekai.

1909 m. panašų reiškinį aprašė laivo ,,Bintongas” stebėtojas: ,,Šviesos bangos sklido iš vakarų į rytus. Pamažu jos įgavo ilgo, turinčio bendrą centrą ir nusidriekiančio iki horizonto spindulio formą.

Pagal laikrodžio rodyklę besisukantys spinduliai buvo įlinkę sukimosi kryptimi. Lėtindama greitį, visa ta švytinti juosta dingo. Tai truko apie 15 minučių. Prisilietimo prie laivo borto vietose spindulio plotis siekė beveik 2 m, tarpai tarp jų buvo beveik dvigubai platesni”.

Štai dar viena ištrauka iš 1926 m. plaukusio ,,Čindravos” laivo knygos: ,,Stebėjome labai greitą, ypač ryškių spindulių sukimąsi prieš laikrodžio rodyklę. Atrodė, kad iš vandens šveičia galingas prožektorius. Šviesa buvo tokia stipri, kad užtemdė priešais plaukiančio laivo žiburius”.

Daugelis pabrėžia, kad tie ratai, juostos, dėmės pasirodo ne vandens paviršiuje, o ateina iš vandenyno dugno. Ten būdavo matyti tamsūs, ilgi siluetai, kurie po kiek laiko dingdavo gelmėse.

Dar viena citata iš 1977 m. plaukusio laivo knygos: ,,Atlikusi okeanografinius tyrimus, komanda staiga išvydo 300-400 m skersmens prieš laikrodžio rodyklę besisukančią ryškią baltą dėmę. Gylio matuoklis tuo metu rodė, kad iki jūros dugno yra 170 metrų.

Prietaisas užfiksavo ir tai, kad maždaug 20 metrų gylyje plaukia neatpažintas objektas. Šviesa iš aštuonių besisukančių, išlinkusių ir primenančių turbinos sraigtą spindulių skriejo bangomis. Po pusvalandžio švytėjimas prigeso, o ,,rato” skersmuo sumažėjo iki 20-100 m”.

Ženklai iš gelmių?

1927 m. Amerikos žurnale buvo publikuotas Sadersono straipsnis ,,Jūros gilumų aborigenai”. Jame JAV mokslininkas išdėstė mintį, kad po vandeniu gali egzistuoti civilizacija. Vienas kontradmirolas tai pakomentavo: ,,…povandeninio pasaulio protingos būtybės, kurios vystėsi daugelį tūkstantmečių, turėjo bandyti užmegzti ryšį su žemyno gyventojais… Bet metraštininkai, deja, apie tai neužsimena”.

Bet ar taip yra iš tiesų?

Žmonija proto brolių ieško kosmose. Jau kuris laikas siunčiami signalai, tikimasi, atsako iš neaprėpiamų erdvių. ,,Efektyviausias būdas užmegzti ryšį su kitų planetų gyventojais – vaizdai”, – rašė rusas J.Šklovskis vienoje savo knygoje.

Tokį sumanymą siekė įgyvendinti ir rusų mokslininkas Ciolkovskis, norėjęs, kad Sibiro taigos platybėse būtų iškirsti milžiniški trikampiai. Jis tikėjo, kad jie sudomins nežemiškas būtybes.

Mūsų duomenimis, JAV kosminiai laivai į erdves perduoda informaciją taip pat vaizdų pavidalu. Kosmose brolių paieška plečiasi, bet retai turi naudos.

Mokslininko Andersono nuomone, jūros gelmių nepaaiškinamų reiškinių pagrindas – ten gyvenančių protingų būtybių gyvybinė veikla.

Daug vietos mokslininko darbuose užima vandens švytėjimo priežasčių aiškinimai. Iš garsaus keliautojo T.Hejerdalo knygos ,,Kon Tikis” jis cituoja tokią ištrauką: ,,Nepraeidavo diena, kada mūsų neaplankytų smalsūs ir neprašyti svečiai…Tokiomis naktimis baimindavomės šviečiančių akių; jos staiga išnirdavo iš gelmių ir stebėdavo mus hipnotizuojančiu žvilgsniu.

Galbūt tai buvo jūrų dvasios? O gal kalmarai?.. Bet ne, juos pažintume… Retkarčiais, kai vandenynas aprimdavo, iš juodo vandens išnirdavo apvalios 60-70 cm skersmens galvos ir į mus žvelgdavo didžiulės žėrinčios akys. Matydavome vandenyje ir švytinčių apie metro skersmens skritulių, kurie mirksėdavo lyg elektros lemputės.

Vieną apniukusią naktį vairininkas po vandeniu išvydo blausią pašvaistę, kuri įgavo gyvūno bruožų. Gal planktonas švytėjo? O gal dar kas nors? Būtybė nuolat keitė formą. Ji buvo tai apskrita, tai ovali, tai trikampė, staiga skilo į dvi dalis, kurios po plaustu plaukiojo pirmyn atgal.

Po kiek laiko jau trys milžiniški šviečiantys vaiduokliai lėtai sukosi po mumis… Vienas buvo maždaug 8 m ilgio. Šešiese mes žiūrėjome vaiduoklio ,,šokį”, kuris tęsėsi ne vieną valandą. Paslaptingi ir tylūs šviečiantys palydovai ,,šoko” giliai po vandeniu…”

O dabar grįžkime į 1893 metus. Šiaurės Kinijos jūra. Britų laivo ,,Kerolain” denis. Štai kaip aprašė tai, ką matė, stebėtojas: ,,Vasario 24 d. apie 10 val. vakaro. 17 mylių į pietus nuo Kelparto salos.

Budintis karininkas pranešė, kad mus apsupo keistos ugnys…

Plika akimi žiūrint, jos tai susimesdavo į krūvą, tai išsiskirdavo, tapdavo panašios į kinų girliandų liniją. Laivas plaukė 7 mazgų greičiu, o ,,kinų girliandos” nuo jo neatsiliko. Pusiaunaktį dingo, bet kitą vakarą vėl tuo pačiu metu pasirodė. Iš šalies atrodė, jog jas tempia paslaptingas nematomas laivas”.

Ryšių užuomazga?

O jei pabandytume sugretinti į kosmosą siunčiamus signalus su jūreivių matytais šviesos reiškiniais vandenyno paviršiuje ir jo gelmėse? Daug kartų buvo stebėtasi ,,mirkčiojančiais” signalais. O jeigu taip yra perduodama informacija? Juk amžinos tamsos karalystės gyventojams šviesa – natūralus pasikeitimo informacija šaltinis.

Jeigu T.Hejerdalas ir jo draugai būtų susiprotėję užfiksuoti, kiek laiko trukdavo tie švytėjimai, dar ir pauzės tarp jų, šiuolaikiniai kompiuteriai, be abejo, iššifruotų žmonėms adresuotas žinias.

Po ,,mirkčiojimų” buvo demonstruojamos geometrinės elipsės, apskritimai, trikampiai, kurie dalijosi į dvi, kartais į tris dalis.

Prie to paties laivo šviesos pasirodydavo kelias naktis iš eilės. O apačioje, po ugnies fejerverku, slėpėsi nežinomas didelis kūnas.

Atsitiktinumas? Štai dar keli faktai.Žinomi bulgarų jūrų keliautojai J. ir D.Papazovai 1976 m. balandį aštuonių metrų ilgio valtimi plaukė aplink pasaulį. Štai keletas jų dienoraščio ištraukų: ,,Didysis vandenynas netoli ekvatoriaus. Naktį vandenyne žėrėjo didžiuliai šviesos apskritimai. Daug valandų be perstojo jie sklandė šalia valties. Susidarė įspūdis, kad iš vandenyno gelmių šviečia prožektorius”.

,,Vandenynas – tai kažkas nepaprasta. Kas 1-2 sekundes iš vandens gelmių išnirdavo šviesios ryškios dėmės. Įspūdis toks, tarytum ten būtų kas įjungęs prožektorių”…

Ir dar: ,,Nuostabi, be vėjo, bangų naktis. Tik retkarčiais tiesiog už mano nugaros buvo girdėti kažkoks atodūsis… Žaibiškai atsisukau. Pastebėjau kažką didžiulį, pakibusį virš manęs… Kitą sykį pastebėjau, kad švyti ir kibirkščiuoja visas vandenynas.

Atrodo, visi jo gyventojai susirinko į parodą ir kiekvienas stengiasi kuo ryškiau švytėti. Šviesos dėmę gelmėse mes jau matėme…Dabar ji atsirado tiesiog po pat valtimi ir ėmė sparčiai kilti į paviršių..,Gal tai didžiulis kalmaras? O gal senovinis laivas?” – į galvą šovė mintis. Šviesa tuo metu vis kilo į paviršių ir vis labiau priminė piratų burlaivį. Netgi atrodė, kad jo denyje lakstė kelios keistai apsirengusios būtybės. Ne, tai ne piratų, greičiau karo laivas”.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje jūrų tyrinėtojas profesorius V.Maršalis rašė: ,,Dar ir šiandien neaišku, kodėl nė vienas senovės rašytojas – tiek graikai, tiek romėnai – savo užrašuose nepaminėjo jūros šviesulių”.

Poseidono viešpatijos gyventojų pėdsakai

Tokių pėdsakų galime aptikti daugelio pakrančių gyventojų legendose ir mituose.

Anglų archeologas L.Vulis, šumerų miestų atradėjas, rašo, kad jų gyventojai jau mokėjo naudotis puodžių raštu, turėjo ratinį transportą, buvo geri statybininkai ir metalurgai, beveik visi vyrai skaitė ir rašė. Ir visa tai – V-VI a. prieš mūsų erą!

Šumerų legendose užsimenama apie keistus padarus – pusiau žuvis, pusiau žmones. Joano vedami, jie išėjo iš Persų įlankos vandenų ir apsistojo šumerų miestuose. Išmokė žmones rašyti, dirbti laukus ir pan. Įdomiausia, jog nuo to laiko niekas nieko naujo jau neišgalvojo.

Kaip atrodė Joanas? ,,Visas jo kūnas buvo kaip žuvies, po galva buvo kita galva, o apačioje kartu su žuvies uodega kyšojo žmogaus kojos. Kalba suprantama. Šis padaras dieną bendravo su žmonėmis, bet jų maisto nevalgė. Joanas mokė žmones statyti namus, šventyklas, rengti įstatymus. Aiškino jiems geometriją. Saulei leidžiantis grįždavo į jūrą, nes jis buvo žemės ir vandens padaras”.

Persikelkime į Indiją – šalį, sukūrusią didvyrišką epą ,,Machabchartą”. Dievas Indra už karo meno mokymą iš epo herojaus Ardžūno pareikalavo tokio atlygio: ,,Turiu priešų, nivatakavičiais jie vadinami.

Bet sunku juos pasiekti, jie gyvena vandenyno gelmėse. Sako, jų trys šimtai milijonų ir jie visi vienas į kitą panašūs ir labai stiprūs. Nugalėk juos! Tebus tai atlygis mokytojui”.

,,Nivatakavičiai” reiškia ,,dėvintys nepažeidžiamus šarvus”. Didvyris Ardžūnas juos sunaikino, nors dievams to padaryti nepavyko! Kokios galėtų būti poseidoniečių skverbimosi į sausumą prielaidos?

Pirma – kiekvienam protui, pažinusiam supantį pasaulį, būdinga žvilgtelėti toliau – už horizonto.

Žemiečiai, pakankamai pažinę sausumą, ėmėsi vandenyno. Ištyrinėję jį skersai išilgai, skverbėsi vis gilyn. Didžiųjų geografinių atradimų epochoje vandenyne plaukiojo įvairių šalių laivai, bet ne visi atlaikė siautėjančias stichijas. Laivai ir žmonės, kurie dingo bangose, galimas dalykas, pateko į amžinos tamsos gyventojų rankas. Reikia manyti, šiems irgi rūpėjo pažinti sausumą ir jos gyventojus.

Antra prielaida. Vandenynas turtingas. Po poseidoniečių kojomis puikavosi visa Mendelejevo lentelė. Ir jei tai buvo mąstančios būtybės, vaizdinių priemonių su sausumos laivais jiems nepakako.

Tokiu atveju, kodėl nepabandžius statyti laivų, kuriuos varytų savi – poseidoniečių varikliai?

Ir viduramžiais buvo užsiminta apie ,,oro laivus”. Atkreiptas dėmesys, jog jie plaukiojo ,,ore kaip vandenyje”.

Įdomu, kad X-XII a. pasakojimai apie ,,oro laivus” vėliau užleido vietą kitokio pobūdžio pranešimams. 1825 m. E.Broksanas rašė, kad laivo komanda stebėjo, kaip 7 laipsnių kampu iš vandens į orą pakilo ,,didžiulis šviečiantis kūnas”.

Kūnas priminė įkaitusį patrankos sviedinį: ,,Jis spindėjo taip ryškiai, kad net vandenyno gilumoje tapo šviesu”. Mūsų amžiuje tokių reiškinių pagausėjo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

3 atsiliepimai į "Kodėl vandens pasaulis rodo, kad pasaulio pabaiga čia pat?"

  1. tomas

    labai idomu

  2. anudelis

    nieko naujo

  3. kiTukampu

    Yra sukurtas dokumentinis filmas , rusu man rods, deja neteko pamatyti. Jame pasakoja is karines puses, kad tie povandeniniai objektai labai greitai juda po vandeniu yra yvairiu dydziu ir labai dideliu net. Amerikieciaciai mane kad tai rusai o rusai kategoriskai neige, sake mes leidziam numusti torpedomis ir tt jei sugebesit, nes mes ir patys nezinom kas tai yra. Na daznai Norvegijos fiortuose pastebimi tie svytejimai. Ir dar, esant svytejimams is tu povandeniniu laivu, yra girdimas garsas, panasus i varles. Beja yra is lektuvo padaryta nuotrauka to povandeninio laivo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.