Lietuvoje veikia abejotino teisėtumo organizacija, vykdanti pinigų pervedimus. Normalūs bankai turi nustatyti pinigų operaciją atliekančio kliento tapatybę, o šiems pervedant dideles sumas – įspėti teisėsaugininkus.
Pinigų perlaidas į užsienį organizuojanti elektroninė sistema „WebMoney Transfer” skelbiasi leidžianti vykdyti nepavojingas greitas transakcijas, kurioms tereikia kompiuterio ir interneto. „WebMoney Transfer” tinklalapyje rašoma, kad dėl specialaus apsaugos priemonių komplekso yra neįmanoma nesankcionuotai pasiekti kliento lėšų ir informacijos.
Pasiteiravę sistemos atstovo Jano Pesliako, kokią didžiausią sumą galėtume pervesti į užsienį, šis atsakė šiuo metu tokios paslaugos neteikiantis. Tiesa, įmonės tinklalapyje apie tai nėra net užsiminta.
„O kokią sumą norite pervesti? Šiaip nedidelės sumos būna: šimtas litų, trys šimtai. Žmonės nenori rizikuoti”, – sako Pesliakas. LŽ ėmus domėtis juridiniais organizacijos reikalais, jis panoro nutraukti pokalbį. „Nieko nesakysiu, dabar neturiu laiko”, – ir padėjo telefono ragelį.
Saugosi pinigų plovimo
Tradiciniai bankai nevykdo pinigų pervedimų lengva ranka. „Hansabanko” Vindikacijos departamento Rizikos valdymo tarnybos vyresnysis analitikas Egidijus Čivilis aiškina, kad bankai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinas pinigų operacijas.
„Pirma, bankas privalo nustatyti tapatybę kliento, atliekančio operaciją pinigais”, – Pinigų plovimo prevencijos įstatymą cituoja Čivilis. Jis priduria, jog finansų įstaigos, atliekančios operaciją su pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pateikti teisėsaugininkams, jeigu operacijos suma viršija 50 tūkst. litų.
„Pinigų operacijos turi būti atliekamos per oficialiai veikiančias kredito įstaigas”, – teigia Igoris Kržečkovskis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus pareigūnas, tačiau „WebMoney Transfer” fenomeno nekomentavo. „Internetinės bankininkystės srityje kartais susiduriama su problemomis”, – tepridūrė jis.
Dirba šešėliniam verslui?
Sistemą „WebMoney Transfer” aptikęs verslininkas Jonas Gavelis abejoja tokios organizacijos teisėtumu. „Man ši bendrovė panaši į tą pogrindinį banką Šnipiškėse, kurį neseniai iškratė pareigūnai. Šios sistemos paslaugos tikrai nėra skirtos skaidriam verslui”, – mano Gavelis.
LŽ jau rašė apie bendroves, kurios atlieka bankų funkcijas, nors nėra licencijuotos. Pavyzdžiui, Kauno įmonė „Europrovidus” teikia trumpalaikes paskolas grynaisiais, bet ji nėra kredito įstaiga. Šios bendrovės, kaip ir „WebMoney Transfer”, vadovai žiniasklaidai nelinkę atvirai pasakoti apie savo veiklą. Kaip neseniai rašė šalies spauda, „tokių pseudobankų šalyje veikia ne vienas: dienraštis mini bendroves „Aujama” ir „Agmindis”.
Iš principo tokių įmonių veikla Lietuvoje yra neapibrėžta įstatymais. „Firmos ar asmenys, kurie nėra kredito įstaigos, neturi ir Centrinio banko licencijos. Todėl jų veikla – ne mūsų kompetencija”, – sako Lietuvos banko atstovas Kęstutis Vanagas.