Kai kurios šalies gydymo įstaigos dėl kraujo trūkumo priverstos atidėti planines operacijas
Kelias savaites Lietuvą alinę karščiai išryškino dar vieną specifinę problemą – sveikatos apsaugos įstaigoms pradėjo trūkti kraujo. Jo donorai, išvarginti kaitros, davė labai nenoriai.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100-120 žmonių. Kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis, būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų 380-400 donorų.
Atidėjo operacijas
Šią ir praėjusią savaitę dėl kraujo trūkumo buvo atidėtos kai kurios planinės operacijos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Kaip LŽ sakė klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė, labiausiai trūksta populiariausių kraujo grupių – I (O) ir II (A) kraujo.
Kauno medicinos universiteto klinikose stinga II plius (A +) grupės kraujo. Vis dėlto operacijos, pasak klinikų atstovės ryšiams su visuomene Eglės Žemaitienės, nebuvo atidedamos, o kraujas jų metu naudotas itin taupiai.
Populiariųjų kraujo grupių trūkumą juto ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninė. „Ligoniai kol kas dėl to nekenčia”, – LŽ sakė vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Algirdas Liutkus. Kad padėtis pagerėtų, ligonių artimieji ir medikai pastaruoju metu aktyviai kalbinami duoti kraujo. Tokios akcijos vyksta ir kitose ligoninėse.
Per dieną – 100 donorų
Kraujo stygius juntamas beveik kiekvieną vasarą, kai patys aktyviausi donorai – moksleiviai, studentai ir šiaip jauni bei sveiki žmonės išvyksta atostogauti. Tačiau tokios donorų krizės, kokia buvo per šiuos karščius, NKC specialistai nepamena. Kaip LŽ sakė NKC ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė, liepą kasdien centre ir jo surengtose išvykose kraujo duoda maždaug šimtas kraujo donorų. Tačiau vien sostinėje, kad ligoninės nejustų kraujo stygiaus, reikia, kad NKC kasdien kraujo duotų daugiau kaip 150 donorų.
Specialistų teigimu, viena didžiausių priežasčių, dėl kurių sumažėjo kraujo duoti norinčiųjų, buvo karščiai. Vertinant kiekvieno būsimojo kraujo donoro sveikatos būklę dažniau nei įprastai pastebimi nežymūs sveikatos sutrikimai: padidėjęs kraujospūdis, prasta bendra savijauta. Tokie žmonės negali duoti kraujo, nes gali pakenkti savo organizmui.
Ragina, o patys neduoda
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė praėjusį ketvirtadienį kreipėsi į NKC direktorių Vytenį Kalibatą, ragindama skubiai rasti galimybių pakeisti įstaigos darbo laiką, kad gyventojams būtų patogu duoti kraują ir ligoninėms būtų užtikrintas pakankamas kraujo tiekimas. „NKC skiriamos lėšos turi būti naudojamos efektyviai, o paties centro misija – laiku užtikrinti reikiamą kraujo tiekimą ligoninėms”, – įsitikinusi komiteto pirmininkė.
Tačiau valdžios vyrai ir moterys, aktyviai kitus raginantys duoti kraujo, patys tą daro ne itin noriai. Seime surengtoje donorystės akcijoje iš gausaus būrio darbuotojų kraujo davė tik 27 žmonės, tarp jų vos keli parlamentarai. Sveikatos apsaugos ministerijoje rezultatai dar liūdnesni – sulaukta tik septynių donorų. Tarp jų sveikatos apsaugos ministro nebuvo.