Bėglius įkvepia ir vaidybiniai filmai

Dėl meilės, nesuvestų sąskaitų, kamuojami narkotikų alkio ar tiesiog iš smalsumo su teisėsauga problemų turintys asmenys vis dažniau demonstruoja gudrumą sprukdami nuo pareigūnų ar kasdami tunelius įkalinimo įstaigose

Lietuvos policijos pareigūnai ir įkalinimo įstaigų prižiūrėtojai vis dažniau atsiduria žioplių vietoje. Tik akimirkai budrumą praradę teisėsaugininkai priversti ne tik taisyti savo klaidas, bet ir prisiimti atsakomybę, jei dėl jų kaltės pabėgęs nusikaltėlis padarys naujų nusikaltimų.

„Ne veltui sakoma, kad laisvė – kaliniams labai saldus žodis”, – tvirtino Kelmės policijos komisariato viršininkas Arvydas Spurga, asmeniškai patyręs dviejų kalinių pabėgimą iš areštinės.

Pailgins bausmę

Vakar Vilniaus policininkai galėjo lengviau atsikvėpti – po kelias dienas trukusių paieškų jiems pavyko sulaikyti plėšimu įtariamus aštuoniolikmečius Ruslaną Safonovą ir Miroslavą Jurevičių. Dviem mėnesiams suimti vilniečiai nuo pareigūnų sugebėjo pasprukti net surakinti antrankiais.

Antradienį į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą įtariamuosius atvežė sostinės 6-ojo policijos komisariato pareigūnai. Teismas jaunuoliams skyrė kardomąsias priemones. Kai sargai išvedė įtariamuosius iš teismo pastato ir ketino sodinti į policijos automobilį, šie nustūmė pareigūnus ir pabėgo. Ketvirtadienio vakarą jaunuoliai buvo sulaikyti. Tiesa, atskirai – vienas slapstėsi vagonėlyje Pagiriuose, kitą pavyko sulaikyti per pasalą prie tėvų namų Justiniškėse.

Plėšimais kaltinami jaunuoliai nuo konvojaus pareigūnų paspruko ištikti narkotikų alkio. Beje, pas juos rasti ir policijos antrankiai.

Safonovas ir Jurevičius į policijos akiratį pakliuvo pirmą kartą. Jie įtariami apiplėšę žmogų – sumušę ir pagrobę jo mobilųjį telefoną. Už šį nusikaltimą jiems būtų grėsę iki 6 metų nelaisvės, tačiau jie nebūtų nuteisti maksimalia bausme. Dabar pabėgimas pailgins bausmės laiką.

Pabėgo į restoraną

„Visi žmonės klysta, mūsų pareigūnai – ne robotai, – prasižengusius pavaldinius bandė užtarti 6-ojo komisariato viršininko pavaduotojas Vladimiras Baliuckis. – Deja, tokių nemalonių atvejų yra nutikę ir daugiau, todėl policininkams dažnai rengiame mokymus, kaip tokiose situacijose elgtis. Turime pripažinti, kad yra kategorija žmonių, linkusių bėgti, ir nieko nepadarysime. Turime būti tik budresni ir nenuolaidžiauti įtariamiesiems”.

Pasak Baliuckio, dėl pabėgimo komisariate atliekamas tarnybinis patikrinimas – nusižengusiems pareigūnams gresia tarnybinės nuobaudos. „Pasitaiko įvairiausių priežasčių, dėl ko jie stengiasi ištrūkti į laisvę, – pasakojo viršininko pavaduotojas. – Vieni jaučia narkotikų alkį, kitiems atrodo, kad jie prieš ilgą įkalinimo laiką privalo susitikti su savo mergina. Pamenu atvejį, kai vienas nuo pareigūnų pasprukęs kalinys vėliau teisinosi norėjęs skaniai pavalgyti restorane…”

Pasitaiko ir tokių, kurie nuo pareigūnų bėga siekdami suvesti sąskaitas su laisvėje likusiais bendrais ar juos įskundusiais žmonėmis. Vienas kalinys nuo konvojaus sugebėjo pasprukti per motinos laidotuves.

Nors dar pasitaiko policininkus pergudraujančių nusikaltėlių, yra ir tokių, kuriems savo kėslų nepavyksta įgyvendinti per žioplumą. Pasak pareigūno, vieną areštinėje sėdėjusį įtariamąjį laisvės troškulys buvo taip apakinęs, kad tik išdaužęs areštinės lango stiklą jis pastebėjo čia esančias grotas…

Pabėgo su šlepetėmis

Dėl pabėgusių kalinių nemažai vargo turėjo ir Klaipėdos pareigūnai. Kadangi daugelyje komisariatų areštinių nėra įrengta tualetų, sulaikytieji dažnai bando pasinaudoti vienu seniausių „numerių” – „noriu į tualetą”.

Būtent taip nuo pareigūnų pavyko pasprukti 42 metų benamiui Algimantui Limonui – pasiprašęs į tualetą jis išlaužė grotas ir iššoko pro langą. Kad įtariamasis dingo, policininkai pastebėjo po minutės, tačiau bėglio pėdos jau buvo ataušusios.

Uostamiesčio pareigūnai gavo pylos, kai nuo jų iš prokuratūros paspruko šlepetėmis avintis, su antrankiais vedamas žagintojas. Kitas įtariamasis pareigūnus paliko kvailių vietoje, kai vesdami tardyti jie nepastebėjo privažiuojančio automobilio. Šiam stabtelėjus įtariamasis šoko į vidų ir nurūko. Tiesa, po kelių dienų bėglys nusprendė pasiduoti pareigūnams.

Praėjusią vasarą dėl pabėgusių įtariamųjų nemalonumų turėjo ir Kelmės policija. Komisariato viršininkas Arvydas Spurga neslėpė, kad dviejų kalinių pabėgimą skaudžiai išgyveno visi komisariato darbuotojai, savanoriškai pasisiūlę dalyvauti gaudynėse.

Už netikrų pinigų gamybą, laikymą ir realizavimą sulaikytas 22 metų kelmiškis Gintas Povilaitis ir jo bendraamžis Šiaulių rajono gyventojas Arvydas Stasiulis, nuteistas už kėsinimąsi pavogti automobilį, paspruko iš pusrūsyje įrengtos komisariato areštinės. Į laisvę jie ištrūko nupjovę dalį lango grotų ir pralindę pro armatūros strypus, pritvirtintus virš pusrūsio angos iš lauko pusės. „Abu bėgliai buvo labai smulkaus sudėjimo, todėl jiems ir pavyko pasprukti”, – Spurgos teigimu, iki šio pabėgimo niekam net nebuvo kilusi mintis, jog pro tokius siaurus grotų tarpus gali pralįsti nusikaltėliai.

„Ne veltui sakoma, kad laisvė – kaliniams labai saldus žodis, – sakė Kelmės policijos vadovas. – Kiekvienas žmogus, pakliuvęs už grotų, trokšta laisvės. Ypač tai juntama, jeigu įtariamieji uždaryti ilgesniam laikui. Pagaliau pasižiūrėkime, kiek filmų sukurta apie kalinių pabėgimus. Mūsų kaliniai išradingi – per televiziją pamatę kiną apie pabėgimus stengiasi pasirodyti pranašesni”.

Keliasdešimt metrų po žeme

Jeigu ne pareigūnų budrumas, vietos ar užsienio režisieriai būtų galėję sukti kiną ir apie Lietuvos kalinius.

Kaip prisiminė Kalėjimų departamento Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas Viktoras Davidenka, prieš keliolika metų užfiksuoti net du atvejai, kai grupė nuteistųjų bandė pabėgti iš bausmės atlikimo vietų. Pravieniškių kolonijoje, medžio perdirbimo ceche, kaliniai buvo iškasę net keliasdešimt metrų tunelį po žeme, tačiau jų kėslus laiku spėjo užkirsti prižiūrėtojai.

Nepasisekė ir nuteistiesiems, gydomiems Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Lukiškėse. Čia taip pat buvo kasamas tunelis, tačiau jį netyčia aptiko dresuotas kalėjimo šuo. Kaliniai jau buvo netoli tikslo, kai šalia ligoninės vedamas šuo netikėtai ėmė rausti žemę. Beje, vyrai įkliuvo tik todėl, kad kasdami tunelį nukrypo nuo plano.

Išėjo pro vartus

Pasak Davidenkos, šaunamąjį ginklą pareigūnams pastarąjį kartą teko panaudoti maždaug prieš penkerius metus Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose Sniego gatvėje.

Čia bausmę atlieka buvę pareigūnai. Vieną vyriškį įstaigos prižiūrėtoja pastebėjo, kai jis jau lipo ant tvoros. Nors pareigūnė pagrasino šausianti, nuteistasis į tai nereagavo. Prižiūrėtoja sužeidė bėgliui koją.

Skaudžiausia istorija nutiko 1994-aisiais, kai kalinius vežusius konvojaus pareigūnus ties Vieviu užpuolė nusikaltėlių bendrai. Be to, vienam kaliniui pavyko pareigūnus pergudrauti Lukiškėse – prisistatęs kito nuteistojo, tądien turėjusio išeiti į laisvę, pavarde, jis kuo ramiausiai išėjo pro kalėjimo vartus.

„Tokių skaudžių klaidų mums jau pavyksta išvengti, – džiaugėsi Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. – Pataisos namuose įrengta šiuolaikinė technika, pagaliau pasikeitė kalinių požiūris. Jie dabar turi daugiau teisių ir privilegijų. Už gerą elgesį nuteistieji gali anksčiau laiko išeiti į laisvę”.

Tačiau Davidenka neslėpė, kad dar pasitaiko atvejų, kai nuteistieji ryžtasi palikti pataisos namus anksčiau laiko. Vienas už pataisos namų teritorijos dirbęs nuteistasis pasišalino, kai iš artimųjų gavo laišką. „Jis buvo susierzinęs, tuo metu jam atrodė, kad būtinai turi grįžti į namus, – pasakojo Davidenka. – Tačiau vėliau jis savo poelgį vadino kvailu. Kai pareigūnai atvažiavo į kalinio žmonos namus, nuteistasis sėdėjo girtas ir prisipažino laukęs, kol prižiūrėtojai atvyks jo parsivežti”.

Tačiau tokiais atvejais gailestis nepadeda – už pabėgimą Baudžiamasis kodeksas numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Jei nuteistasis panaudoja smurtą prieš pareigūną, jam gresia iki penkerių metų nelaisvės.

Rezonansiniai pabėgimai

Kaliniams pabėgti kartais padeda ir pareigūnai. Dar 1999-aisiais buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus vadovas Olegas Travkinas leido iš savo automobilio pabėgti kunigo Ričardo Mikutavičiaus žudikui Vladui Beleckui.

Jo sesuo teisme tvirtino, kad už šį paleidimą pareigūnas gavo 30 tūkst. JAV dolerių vertus du žiedus su brangakmeniais. Tiesa, šių teiginių jai nepavyko įrodyti. Tačiau Belecko pabėgimas sukėlė įvairiausių versijų – Travkinas teigė įtariamąjį palikęs atrakintoje mašinoje be antrankių, kai pats nuėjo į parduotuvę apsipirkti. „Aš juo pasitikėjau”, – tuomet teisinosi VSD Kauno skyriaus vadovas.

Dėl pareigūnų aplaidumo į Sankt Peterburgą šį pavasarį pavyko pasprukti Kauno nusikalstamo pasaulio bosui Jonui Bielskiui, liudijusiam prieš kriminalinių gaujų lyderius. Akylai turėjęs būti saugomas Bielskis su svetimu pasu išvažiavo į Rusiją ir kurį laiką ramiai ten gyveno.

„Jį sugauti buvo mūsų garbės reikalas”, – iš karto po Bielskio sulaikymo sakė Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. Už netinkamą kauniečio priežiūrą dviem aukštiems pareigūnams skirtos tarnybinės nuobaudos.

Tačiau Lietuvos teisėsauga kol kas demonstruoja bejėgiškumą ieškodama vieno pavojingiausių Lietuvoje nusikaltėlių – Romo Zamolskio. Jis prieš septynerius metus su bendru pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės ir nerastas iki šiol.