Lietuvoje karkasiniai namai, kaip ir kiti mediniai, vis dar vertinami skeptiškai, tačiau toks būstas rūpesčių kels tik tuomet, jeigu jį gaminant ir statant bus taupoma ar nesilaikoma technologijos.
Karkasinių namų gamybos bendrovių atstovų teigimu, šilti, ekonomiški, lengvai ir greitai pastatomi šie namai mėgstami visame pasaulyje, o ypač Kanadoje bei Skandinavijos šalyse.
Karkasiniai namai pastatomi greičiau nei mūriniai, o, pavyzdžiui, skydiniai – tokie patys karkasiniai, tik statomi iš gamykloje su išorės apdaila pagamintų skydų – net per vieną ar kelias dienas atsižvelgiant į namo dydį. Pastarieji dėl tokios greitos statybos apsaugomi ir nuo neigiamo kritulių poveikio.
Pamiršo tradicijas
„Statant karkasinį namą, kaip, beje, ir bet kurį kitą, reikia išlaikyti per daugelį metų nusistovėjusius standartus. Lietuvoje medinių namų statybos tradicijas žmonės dažnai yra pamiršę – nežino, kaip reikia dirbti su medžiu, ir kaip jis gali elgtis veikiamas oro sąlygų bei apkrovų, todėl ir kyla rūpesčių”, – aiškino skydinius namus gaminančios bendrovės „Liskandas” direktorius Antanas Norvaišas.
Karkasiniais namais nusiviliama juos statant iš nekalibruotos ir neišdžiovintos medienos. Jei statyba užtrunka ilgokai, medieną dar veikia ir krituliai. Džiūdamas medis sukinėsis, namas „vaikščios”, o tai bus ypač matoma, jei statytojas nedės pastangų papildomai sutvirtinti karkasą, ir ant jo iškart dės gipso kartono plokštes.
Gipso kartonu iškart dengti apšiltinti naudojamos stiklo, mineralinės ar akmens vatos nepatariama, nes drėgmei patekus į vatą ši prarastų izoliacines savybes. Vatai nuo vidaus drėgmės apsaugoti naudojamos polietileno arba difuzinės plėvelės.
„Ta pati problema ir su vėjo izoliacija. Išorinėje pusėje apšiltinimo medžiagos turi būti kruopščiai uždengiamos vėjo ir drėgmės izoliacija, o išorinės apdailos sujungimo vietos turi būti papildomai apsaugotos. Privaloma sąlyga, kaip ir bet kuriam namui, – išlaikyti ventiliuojamą oro tarpą tarp apšiltinimo medžiagų ir lauko apdailos”, – sakė A. Norvaišas.
Jei statant karkasą lauke, šis gavo daugiau drėgmės, A. Norvaišas pataria kuriam laikui namą palikti be vidaus apdailos. Vis dėlto, anot jo, medžio sukinėjimasis nėra gerai, nes susisukusios perdangos bei stogo gegnės nebeturės tokios nešančiosios jėgos, kokia buvo planuota.
Apsaugo sakai
Karkasiniai namai gaminami iš eglės arba pušies medienos. Pasak A. Norvaišo, eglė yra labiau pripažinta kaip konstrukcinė mediena – įlenkta po kiek laiko ji dar gali atsitiesti, o pušies ši savybė menkesnė. Pušis turi daugiau didelių šakų, kurios silpnina konstrukciją, tačiau sąžiningi gamintojai į stogo gegnes ar perdangas nededa medžio su tokiomis šakomis.
UAB „Namų eksportas” direktoriaus Prano Liutkaus teigimu, didelio skirtumo tarp eglės ir pušies nėra, skirtųsi nebent lietuviška arba rusiška ir kareliška mediena. Atšiauriomis sąlygomis augusių medžių tankis didesnis – jie auga lėčiau, todėl būna tvirtesni. Tokia mediena už lietuvišką yra brangesnė.
Anot A. Norvaišo, spygliuočių sakai yra natūralus namą apsaugantis impregnantas. Džiovykloje medieną džiovinant neišlieka ir vabzdžiai ar grybelis, jeigu jų čia būta.
„Jei medis sveikas, o dar ir nupjautas žiemos metu, kai mažiausiai prisitraukęs drėgmės, nėra jokios problemos dėl pelėsių ir vabalų bei „vaikščiojimo”, – antrino ir P. Liutkus.
Namo siena atsižvelgiant į namo paskirtį gali būti skirtingo pločio – proporcinga vatos storiui. Gyvenamojo namo sienos „sumuštinis” siekia apie 32 cm pločio. „Iš patirties žinau, kad šiltai sienai reikia 20 cm storio vatos, o stogui – 30 cm”, – sakė A. Norvaišas.
Svarstantieji statytis medinį namą dažnai baiminasi ir gaisro. Pasak A. Norvaišo, karkasiniam namui ugnis iš tiesų pavojinga, tačiau nesą didelio skirtumo, ar sudegs medinis, ar visiškai išdegs mūrinio namo vidus – atstatant išlaidos turėtų būti panašios.
Kvadratas – pigiau
Namus su standartine karkaso konstrukcija galima statyti iki trijų aukštų, o norint dar aukštesnio konstrukcija jau turėtų būti speciali.
Abiejų bendrovių atstovai neturintiesiems daug pinigų namo statybai, bet norintiems individualaus būsto nepataria taupyti medžiagų sąskaita – geriau tiesiog rinktis paprastesnį projektą. Praktiškiausi, anot P. Liutkaus, yra vieno ir vadinamieji pusantro aukšto namukai.
A. Norvaišo teigimu, vieno aukšto namai, nors jiems ir nereikia perdangų bei laiptų, nebūtinai bus pigesni už dviaukščius – reikės didesnio ploto pamatų ir stogo.
„Optimalus yra pusantro aukšto namas, nes nereikia antro aukšto, o palėpes galima išnaudoti miegamiesiems bei vaikų kambariams. Be to, kuo labiau namas panašus į kvadratą, tuo jis pigesnis, nes sienų perimetras yra toks pat, o plotas didesnis nei stačiakampio” – sakė A. Norvaišas.
Karkasinių namų gamintojai spėja, kad šie namai turėtų būti pigesni bent jau už kai kuriuos mūrinius.
„Plytinį namą reikia šiltinti, nes niekas nebestato jų su oro tarpais”, – pastebi P. Liutkus.
Anot A. Norvaišo, dažnai šiltinama iš lauko darant tokį patį karkasą kaip ir karkasinio namo.
Nepataria statyti vaikams
Tiesa, karkasiniai namai paprastai laikomi ne tokiais ilgaamžiais kaip mūriniai. „Skandinavijoje yra tikrai labai senų karkasinių namų, stovinčių po 100 metų ar daugiau. Normaliai prižiūrimas – nekiauras stogas, nebėga vanduo – ir karkasinis gali labai ilgai stovėti” – sakė A. Norvaišas.
P. Liutkus pastebi ir lietuvių mentaliteto ypatybę – namai statomi su perspektyva, kad čia gyvens dar ir anūkai. „Niekada taip nebūna, nes kiekvienas, sukūręs šeimą, nori turėti savo būstą. Jei būtų tik 50 metų garantija namui – ir to užteks”, – sakė jis.
A. Norvaišas pataria nesibaiminti ir medinės namo lauko apdailos – šiuolaikiniai dažai nuo buvusiųjų kad ir prieš dešimt metų skiriasi kaip diena nuo nakties. Lauko sąlygomis gerais dažais nudažyto medžio nereikės perdažyti kas kelerius metus – jis gali stovėti ir 15 metų ar ilgiau.
„Bendras patarimas – jei žmogus nesirenka standartinio projekto, tegul pasidaro pirmiausia paprastą savo namo brėžinį. Jį tegul duoda keliems skirtingiems gamintojams, ir gaus pasiūlymą, kuriame bus detaliai viskas surašyta – toks ir toks gipso kartonas, tokia vata, dailylentės ir t. t. Palyginęs kelių firmų pasiūlymus žmogus galės klausti, kodėl vieni siūlo tą, o kiti kitą, ir gaus daugiau atsakymų”, – pataria A. Norvaišas.