Taip jau žvejiškame pasaulyje yra susiklostę, kad didžiausia žvejojančios žmonijos dalis – vyrai. Kartkartėmis tarp neskustų vyriškų fizionomijų išlenda dailus moteriškas veidukas, bet ir tai dažniau stebėtojos ar prižiūrėtojos vaidmenyje. Rimtai žvejojančių ir pagaunančių moterų mažai. Net nežinau, ar čia gerai, ar kaip… Gaudanti rimtus karpius moteris apskritai yra reiškinys toks pat retas kaip pakalnutės sausio mėnesį. Tačiau viena kita pasitaiko…
O buvo taip. Buvo planuota žvejoti mano pamėgtame Žemaitijos ežere. Atvažiavus prie jo pasirodė, kad visos įmanomos vietos, iš kurių galima pasiekti didžiųjų paršų ganyklas, – užimtos. Informacija apie šį ežerą nuteka, ir žvejų prie jo daugėja. Liūdna, tačiau nieko nėra amžino. Kažkada jame gyvenantys karpiai bus išgaudyti ir suvalgyti, kaip įprasta mūsų mažoje valstybėlėje. Teko pavažiuoti iki pusiau civilizuoto tvenkinio, kuriame ganosi nemaži karpiai, nuo 4 iki 10 kilogramų. Nelabai ankstyvą rytą karpiai siautėjo po balą retkarčiais bandydami įveikti žemės trauką ir šokinėdami po metrą virš vandens. Labai gražu. Įsivaizduokit grakščią kelių kilogramų svorio kiaulę, kuriai kaži kodėl prireikė išlėkti į orą ir grakščiai dribti atgal į vandenį su baisiausiu pliaukštelėjimu sukeliant kelių balų bangas. Ir taip kas kelios minutės.
Tada mūšio lauke pasirodė ji. Apsiginklavusi teisingais šakaliais su mėsmalės dydžio ritėmis, kurie svėrė ne daug mažiau už ją pačią. Karpiai iššūkį priėmė. Kibimas ir kova prasidėjo. Moteriai, kuri sveria gal kiek daugiau už aliumininę alaus statinaitę, įskaitant ir tarą, suvaldyti 6-7 kilogramų karpį labai nepaprasta. Karpiniai kotai savo konstrukcija pritaikyti vyriškai rankai, moters alkūnė kur kas trumpesnė, o kai nėra geros atramos – vandens šerną suvaldyti sudėtinga, ranka nutirpsta akimirksniu. Pirmas karpis „nusiplovė”. Netrukus – kitas kibimas, ir po netrumpo lakstymo pakrante 5 kilogramų paršelis gulasi į sietelį. Sieteliu teko būti man, tikrąjį buvau užmiršęs pasiimti. Po kurio laiko vėl dirbu sieteliu, dabar jau 7 kilogramų karpis. Mergina susitvarkė. Pradedu jausti švelnią pagarbą.
Po valandos – vėl kova, šįkart – vėl karpio viršus. Moteriškoje pusėje nusivylimas ir nedidelė panika. Raminu. Viskas gerai. Paskui dar vienas maždaug 5 kg karpis. Ir dar vienas. Ir dar… Tingiu dirbti sieteliu, bet reikia. Labai gražu, kai moteris kovoja su karpiu. Labiau nuslydusi nuo realybės poetiška asmenybė pasakytų, kad seksualu… nežinau. Man buvo karšta, tingėjau atlikinėti sietelio funkcijas, bet žiūrėti, kaip smulki mergina kaunasi su nesmulkiais karpiais, buvo baisiai smagu… sėdint po skėčiu ir gurkšnojant alų, net nepavydėjau, kad man nekimba. Vardan tiesos reiktų pasakyti, kad gal būtų ir kibę, jei būčiau žvejojęs. Bet man ir taip buvo gerai.
Žodžiu, karpiai kibo. Labiausiai kabinėjosi ant „Scopex” baltyminio kukulio ir iki vėlyvos popietės. Paskui aptingo. Ir gerai, kad aptingo, nes nežinau, kaip būtų pasisekę merginą įkalbėti padėti meškeres, – azartas tryško per visas ertmes. Man gražu, kai moteris pakovoja su karpiu, moteriškai apglosto, pašnekina, paguodžia ir paleidžia. Svarbu kitą kartą nepamiršti sietelio…
Nukarpėjimas III
Kitą savaitgalį, liepos 22-23 dienomis, prasideda didžiausias ir linksmiausias Lietuvoje nukarpėjimas – „Kur tu, karpi,-2006”. Apie du šimtus nukarpėjusių karpininkų, keli tūkstančiai žioplių, įspūdinga šou programa ir didžiulis prizinis fondas. Žodžiu – jomarkas vidury Lietuvos.
Kaip ir praėjusiais metais, į šių metų varžybas registracija truko 45 minutes, per tiek laiko buvo išdalinta apie 80 sektorių. Maždaug dvigubai tiek liko už borto. Nesvietiškas populiarumas. Šios varžybos populiarėja kasmet ne tik žvejų tarpe, bet ir pažiopsotojų susirenka kasmet vis daugiau. Yra ko. Nežvejojantiems – begalė alaus, muzikos ir kitokių atrakcijų. Be to, ne kasdien pasitaikanti galimybė vienoje krūvoje pamatyti tokią galybę gražiai įmitusių vyrų, kaži kokiais niekais užsiimančių. Ne veltui sklinda gandeliai, kad vienišos Raseinių moterys ir mergelės šioms varžyboms ruošiasi ne mažiau atsakingai kaip patys karpininkai. Tiek vyrų krūvoje, o gal pasiseks kokį ištraukti iš konteksto? Ir eina mergužėlės aplink balą, šaudo akelėmis, ale ką tu tiems karpininkams… spokso visai į kitą pusę ir apie naują KIA svajoja.
Rytoj 14 valandą į Karpynės tvenkinį bus iškilmingai paleidžiamas karpis „KIA”, kurio vertė – automobilis „KIA Picanto” ir jo svita – du karpiai įkainoti po 1000 litų ir keturi – po 300 litų. Procedūra bus filmuojama ir stebima audito firmos atstovų. Norintiems pažiopsoti į šį ritualą siūlau važiuoti į „Karpynės” poilsio ir pramogų kompleksą prie Raseinių. Visą ateinančią savaitę, iki varžybų dienos, žvejoti tame tvenkinyje bus draudžiama, ponui „KIA” ir jo svitai reikės ramybės. Po savaitės užvirs aistros ir kovos… ką ir sakyti… nukarpėjimas, bet labai teisingas ir smagus. Ir aš ten būsiu, alų gersiu – burnoj neturėsiu, liežuviu malsiu ir į nukarpėjusius spoksosiu.