Du prisiekę karpininkai, nesivaikantys titulų, tiesiog vyrai, mėgstantys teisingai pagainioti karpius, Kęsts ir Jons, praėjusio ilgojo savaitgalio šeštadienį palėkė iki vienos tokios beveik niekam nežinomos (tuo labai džiaugiuosi) nedidelės užtvankėlės. Užtvankėlė nedidelė, tačiau karpių kontingentas joje įspūdingas. Sugautų karpių svoris, nepatikrintais statistiniais duomenimis, – nuo 5 iki 20 kg.
Gaila, kad toli gražu ne visi pagauti karpiai grįždavo atgal į tvenkinį, tačiau čia jau kita tema, kuri, matyt, niekada neišsisiurbliuos. Dėl tokių mėsininkų, kurie kiša į maišą viską, ką tik pagauna, ir yra didžiausioje paslaptyje laikomi dar nenusiaubti vandens telkiniai su didelių karpių bandomis. Paskleisk žinią apie tokią balą – kaipmat susirinks gauja, užims vietas, išdaužys karpius (jei sugebės ištraukti), ir amen ramiai žvejybai.
Taigi Kęsts ir Jons po ilgų geografinių pablūdijimų susirado minėtą balą, kurios adresą, beje, išpešė iš manęs ir atsakingai pasiruošė žvejoti. Balos koordinates daviau ramiai, žinojau, kad vyrai neprišiukšlins ir ką pagaus, tą paleis atgal į tvenkinį. Taip ir buvo. Visi karpiai sukibo valandos intervale, tarp 7-8 valandos ryto. Didžiausias svėrė 9,7 kg, kiti du – 8,5 ir 8,1 kg. Trys karpiai per valandą – nemažas emocinis ir fizinis krūvis. Žuveliokai iškeliavo atgal į tvenkinį, o vyrai įvairiapusiškai pasitenkinę gera žvejyba grįžo namo. Idealu. Ir karpiai sveiki, ir Kęsts bei Jons patenkinti.
Gaudė vyrai išimtinai baltyminiais kukuliais, šėrė irgi, žodžiu, viskas buvo daroma teisingai. O karpiai tą karštąjį savaitgalį tikrai buvo pasiutę… matyt, staigiai pradėjus kilti vandens temperatūrai, užpuolė PNS – priešnerštinis sindromas (nepainioti su PMS, visiškai kitokie simptomai). Mes, vyrai, žinom, kad prieš didelį nerštą reikia vartoti daug baltymais prisotinto maisto, kitaip gali ir neišneršti kaip priklauso…