Jau senokai jums galvoje sukasi mintis, jog esate vertas didesnio atlyginimo. Tačiau tai reiškia, jog reikia eiti pas šefą sunkaus pokalbio. Jūs atidėliojate šį nemalonų vizitą, nes nežinote, nuo ko pradėti.
Gal pasakyti tiesiai – „Noriu didesnio atlyginimo”? Bet šefas gali atsakyti – „Aš irgi”. Ir ką? Pokalbis baigtas. Tai gal verčiau pradėti iš toli? „Prašom pasakyti, kokiomis sąlygomis jūs padidintumėte darbuotojui atlyginimą?” O jis – „Jeigu jis dirbtų nuo 8 ryto iki 11 vakaro ir dar savaitgaliais, nepietautų, nerūkytų ir be reikalo netrukdytų. O ką?” O nieko…
Turi būti trečias būdas. Atminkite: niekas nenori mokėti daugiau už tai, ką iš jūsų gaudavo už mažiau. Todėl žygiui pas vadą turi būti maksimaliai pasirengta.
Argumentai
Įsitikinkite, kad jūs neprašote per daug ir užmokestis už tokį darbą kaip jūsų išties turi būti, kokį įsivaizduojate. Atkreipkite dėmesį, kad skirtingose šakose tų pačių specialistų atlyginimai gali skirtis. Viskas priklauso nuo verslo srities ir jums keliamų reikalavimų.
* Pasistenkite sužinoti (kiek įmanoma) savo kompanijos galimybes. Jeigu jūsų atlyginimas ne mažesnis nei tų, kurie dirba tą patį, prašyti jį padidinti beprasmiška. Jeigu jūs tiksliai žinote, kad kažkas gauna daugiau, – prašykite, tačiau jokiais būdais nesinaudokite tuo argumentu, neva „Tam davėt, o man – ne”.
* Atsakykite sau pačiam, kodėl jums turėtų mokėti daugiau. Argumentą „Kitose kompanijose moka daugiau” pamirškite. Verčiau ieškokite darbo kitose kompanijose.
Rimti argumentai apsvarstyti jūsų atlyginimo dydį gali būti šie:
* Jūs pakėlėte savo kvalifikaciją.
* Pasikeitė jūsų pareigos, padidėjo atsakomybė, padaugėjo įgaliojimų.
* Jūsų darbo rezultatai lėmė kompanijai sėkmę.
* Pasikeitė rinkos sąlygos, padidėjo infliacija, atlyginimai jūsų rinkos segmente išaugo.
Geriausia savo žodžius patvirtinti dokumentais, ypač iliustruojančiais jūsų darbo rezultatus.
Jei ne, tuomet…
Sakykime, kad viršininkas atsisakė pakelti jums atlyginimą. Ką darysite? Tik nepulkite kritikuoti kolegų, kurie uždirba daugiau. Jie nekalti dėl to, kad vadovybė jūsų neįvertina. Antra – negrasinkite išeiti iš darbo ir nesiskųskite sunkiu gyvenimu – tai daro prastą įspūdį.
Išeiti nuleidus galvą taip pat nerekomenduotina – tokiu atveju šefo sąmonėje jūs liksite žmogus, kurį lengva palaužti.
Išgirdę lemtingąjį „ne”, pasistenkite parodyti, jog liekate suinteresuotas savo meterialinėmis galimybėmis ir esate pasiruošęs imtis naujų užduočių.
Nelaukite iniciatyvos iš viršaus – galimus savo karjeros variantus pasiūlykite pats.
Pasistenkite susitarti dėl galimybės šį klausimą aptarti ateityje ir išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jūs galite sugrįžti prie šios temos (stambaus užsakymo gavimas, darbo sutrikimų pašalinimas ir t.t.).
Na, o blogiausiu atveju pasistenkite pinigams atrasti ekvivalentą – patogus darbo režimas, papildomos atostogos, stažuočių, treningų galimybės, naujas kompiuteris ir t.t.
Ir nepamirškite: „atsitraukimo variantus” taip pat reikia ruošti iš anksto. Kuo mažiau ekspromtų, tuo daugiau šansų, kad pinigų gale gale jums vis dėlto pridės.