Nuošaliame tvenkinyje – bažnyčios istorija

Nedideliame uostamiesčio tvenkinyje nusekus vandeniui išnirusios senojo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokšto liekanos paskatino pasidomėti šios šventyklos istorija.

Šiandien „Vakarų eksprese” pirmą kartą publikuojamos unikalios pagrindinės Klaipėdos katalikų bažnyčios statybos fotografijos, suteiktos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus.

Fotografijų autorius 76 metų kunigas Bernardas Talaišis – šiandien vienintelis gyvas likęs Marijos Taikos Karalienės bažnyčios istorijos liudininkas. Jis mūsų dienraščiui papasakojo apie sudėtingą bažnyčios statybą 1957-1960 m., pasibaigusią represijomis prieš kunigus, drastišku užbaigtos bažnyčios bokšto nugriovimu ir šventovės perdavimu filharmonijai iki 1988-ųjų.

Talkino ir rusai

Katalikų bendruomenė Klaipėdoje oficialiai buvo įregistruota 1948 m. Joje buvusiems per 30 tūkstančių tikinčiųjų buvo skirta tik viena mažutė Kristaus apaštalų bažnyčia Bokštų gatvėje. Po ilgų prašymų 1956 m. sovietinė valdžia leido Klaipėdoje statyti naują šventovę.

1957 m. birželio 30 d. buvo pašventintas kertinis Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akmuo. Prasidėjo statybos.

„Bažnyčios statybai vadovavo klebonas Pavilionis. Bronislovas Burneikis ir aš buvome vikarai. Visi organizavome darbus ir patys dirbome”, – prisimena kunigas B. Talaišis. Statyti bažnyčią padėjo ne tik savanoriai, bet ir samdomi statybininkai.

„Jiems už darbą mokėdavome, tačiau, kai ateidavo mokesčių inspekcija, jie meluodavo esą talkininkai. Tarp jų buvo nemažai ir rusų, nors šiaip rusai nelabai norėjo dirbti.

Kartą užsakėme du vagonus plytų, bet per apsirikimą atsiuntė keturis. Juos reikėjo iškrauti, o pradėjo lyti, darbininkai ėmė skirstytis. Už prastovas jiems reikėdavo mokėti, o mes nenorėjome nė vienos kapeikos be reikalo išleisti. Kroviau vienas. Tada sugrįžo vyrai ir padėjo”, – prisimena B. Talaišis.

Bažnyčia kilo pelkėje

Bažnyčios vietoje, anot kunigo, telkšojo pelkės. Jas reikėjo užpilti.

„Sutarėme su darbininkais, kurie mieste vykdė statybas, kad jie atvežtų žemių. Kiti veltui atveždavo, rusams už sunkvežimį po 3 rublius mokėdavome. Vienu metu valdžiai kažkas nepatiko – pradėjo vairuotojus gaudyti. Lietuviai nedrįso daugiau vežti, o rusai vis tiek vežė, nebijojo”, – pasakojo B. Talaišis.

Kunigas pasakojo, kad tuometinė sovietų valdžia davė tik paskyrimus statybinėms medžiagoms, bet transporto neskyrė.

Statyti bažnyčią padėjo net vaikai

„Nusipirkome amerikiečių paliktą karinę mašiną „Studebaker”. Kartą vežėme tuo studebeikeriu skardą iš Kauno, o jis sugedo ties Laukuva. Reikėjo perkrauti į kitą. Dviese su Burneikiu per naktį perkrovėme 12 tonų metalo. Reikėjo raumenukų turėti”, – šypteli dvasininkas.

Pagrindinis B. Talaišio darbas buvo važinėti per Lietuvos parapijas, skelbti apie naują bažnyčią Klaipėdoje ir rinkti aukas jos statybai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejui kunigo giminės drauge su bažnyčios statybų nuotraukomis perdavė ir keletą dokumentų – tuometinio Telšių vyskupijos valdytojo Maželio leidimą rinkti aukas bažnyčios statybai ir keletą lapų, kuriuose suregistruotos aukos. Juose pasirašę kunigai iš visų Lietuvos pakraščių, o jų aukos – nuo 50 iki 5 000 rublių.

Pasak dokumentus atskleidusio muziejininko istoriko Sauliaus Karaliaus, tuometiniai 1 000 rublių, vėliau, po pinigų reformos, atitiko 10 rublių.

Sovietmečiu buvo griežtai draudžiama fotografuoti Klaipėdos miesto panoramą. Ši nuotrauka nuo statomos bažnyčios stogo – vienintelis Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus turimas 1960-ųjų uostamiesčio vaizdas iš paukščio skrydžio

Politiką pakeitė amerikiečių lėktuvas

Pagal architekto J. Baltrėno projektą Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo visiškai užbaigta 1961 m.

„Viskas buvo. Nauji vargonai pastatyti, tabernakulis, žvakidės, apšildymas įvestas. Jau buvo numatyta atidarymo diena, sukviesti svečiai, tačiau iškilmės taip ir neįvyko…”, – nutęsia B. Talaišis.

Dvasininkas su šypsena prisimena tuometinės sovietų valdžios politikos religijos atžvilgiu pasikeitimą.

„Įskrido amerikiečių lėktuvas į tuometinės TSRS teritoriją. Rusai jį pašovė, o šalies Komunistų partijos generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas po incidento atšaukė JAV vadovo vizitą į Maskvą. Iki tol buvusi linksmo veido politika pasikeitė. Deklaruojama religijos laisvė, kurios dėka buvo gautas leidimas statyti ir naujas bažnyčias Klaipėdoje bei Švenčionėliuose, baigėsi”, – pasakojo pašnekovas.

„Vyskupas Maželis atvyko į Klaipėdą pasakyti žmonėms pamokslą. Aš vargonais pagrojau „Marija, Marija”. Tai buvo vienintelis mano pagrojimas naujoje bažnyčioje. Baigdamas pamokslą vyskupas pasakė: „Gali būti, kad bažnyčia nebus atidaryta”. B. Burneikis tada garsiai pratrūko: „Be kraujo neatiduosim”. Saugumiečiai išgirdo, pradėjo mus sekti”.

Ieškojo priekabių

Valdžia, pasak B. Talaišio, pradėjo kabinėtis, ieškodama priežasčių negalima atidaryti bažnyčios.

„Sugalvojo patikrinti stogą, ar neįlūš nuo didelio svorio. Atsivežė tokį instrumentą ir liepė ant viršaus užnešti daugybę šaligatvio plytelių. Viskas buvo gerai.

Tada prikibo, kodėl elektrą tiekia tik vienas kabelis, pareikalavo pravesti antrą. Kunigas Burneikis jį užsakė, bet saugumiečiai nuvyko anksčiau ir atėmė kabelį. Gavome Vilniuje. Liepė padaryti geležinius laiptus iki bokšto viršūnės, ir tai įvykdėme”, – prisiminė B. Talaišis.

Kunigus areštavo

B. Talaišis miegojo zakristijoje, kai naktį įsiveržė saugumiečiai.

„Pradėjo tikrinti visus dokumentus, viską užantspaudavo ir man liepė niekur neišeiti iki ryto. Tą naktį jie areštavo B. Burneikį ir Pavilionį. Mane ryte iškvietė į Vykdomąjį komitetą, saugumietis liepė iki vidurdienio dingti iš Klaipėdos. Išsiuntė į Rietavą, pasirodyti Klaipėdoje man buvo uždrausta”, – prisiminė kunigas.

Kunigai buvo apkaltinti spekuliavimu statybinėmis medžiagomis. 1962 m. pradžioje sovietinio Aukščiausiojo teismo sprendimu Pavilionis ir B. Burneikis buvo nuteisti kalėti nuo 4 iki 8 metų, B. Talaišiui atimta teisė kunigauti.

Šventyklos ginti stoję klaipėdiečiai buvo grūdami į mašinas ir vežami už miesto, kitus suėmė.

Bokštą nuvertė

1962 m. pasitelkus sovietinę armiją ką tik iškilęs Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokštas buvo nuverstas.

Bažnyčia buvo perdaryta į filharmoniją, pagal to paties architekto J. Baltrėno parengtą naują projektą. Dabar architekto jau nėra gyvųjų tarpe. Kunigas B. Talaišis prisimena, jog jau gerokai vėliau J. Baltrėnas jam sakęs, kad 46,5 metrų bokštas buvo pastatytas labai tvirtas, nugriauti jį buvę labai sunku.

Kunigų likimai

Po lemtingojo bažnyčios statytojų teismo B. Talaišis dirbo sanitaru Pažaislio psichiatrinėje ligoninėje, apšvietėju Kauno dramos teatre, kol atgavo leidimą kunigauti. Į Klaipėdą jis sugrįžo 1979 m. ir 24 metus kunigavo Kristaus Karaliaus bažnyčioje.

Nuo 2003 m. pašnekovas gyvena JAV ir kunigauja lietuvių išeivių parapijose Sent Pitersburgo, Ford Majoro miestuose prie Meksikos įlankos. Į Klaipėdą kunigas grįžta tik atostogų. „Čia senų kunigų nereikia”, – motyvuoja savo išvykimą.

O B. Burneikis 1988 m. buvo paskirtas dar nesugrąžintos tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu ir dekanu. Jo iniciatyva bažnyčia atstatyta pagal pirminį projektą. Tų pačių metų lapkričio 25 d. bažnyčioje įvyko pirmosios pamaldos. B. Burneikis mirė 1991 m., palaidotas Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šventoriuje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.