Panevėžio valdžia jau ne pirmą kartą iškrečia nemalonų akibrokštą Karaliaus Mindaugo motorizuotajam pėstininkų batalionui.
Vakar palydint 53 panevėžiečius karius į Iraką, su jais atsisveikinti neatėjo nė vienas miesto vadovas. Iškilmėse nebuvo ir kviestų rajono bei apskrities viršininko administracijos atstovų.
Prieš metus Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vadu tapus pulkininkui leitenantui Albertui Kondrotui, į iškilmingą oficialų jo pristatymą irgi neatvyko nė vienas miesto vadovas.
Tačiau ir šįkart iškilminga palydų ceremonija be valdininkų ir politikų nesužlugo.
Išlydėti karių atvyko Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, kiti aukšto rango karininkai, Jungtinių Amerikos Valstijų laikinasis ambasadorius Lietuvoje Tomas Kelis, JAV gynybos departamento delegacija.
Prašė nepamiršti artimųjų
Iškilmėse dalyvavo daugiau nei šimtas karių artimųjų – tėvai, žmonos, vaikai, broliai ir seserys.
Stebint margą minią buvo aišku, kad daugelis į Irako karą išvykstančių vyrų yra jauni tėvai, o kai kurie iš jų tėvais taps jau būdami po Irako saule.
Galbūt dėl to generolas majoras V.Tutkus savo palydėtuvių kalboje nemažai dėmesio skyrė šeimai.
„Neužmirškite, kad kariauti yra lengviau nei laukti sugrįžtant kariaujančiųjų. Todėl prašau jūsų kuo dažniau naudotis moderniomis ryšio priemonėmis ir bendrauti su artimaisiais – nepalikite nežinioje jų per ilgai”, – prašė kariuomenės vadas.
Irake tarnaus pusmetį
Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai išsiunčiami į Iraką pusmečiui. Kartu su jais išvyksta ir dar 12 karių iš kitų Lietuvos kariuomenės dalinių. Visi jie tarnaus danų divizijos sudėtyje.
Kariuomenės vadas kariams įteikė atminimo dovanėles – po kišeninį peilį ir gintarinį rakto pakabutį – bei palinkėjo būti garbingiems.
„Viešėdamas Irake mačiau, kaip žmonės sveikindamiesi mūsų kariams šaukia: „Lituano, Lituano”. Akivaizdu, kad lietuviai gerbiami Irake, – sakė V.Tutkus. – Jūsų pagrindinė pareiga – ginti skriaudžiamus žmones”.
Toks didelis Karaliaus Mindaugo bataliono karių būrys į Iraką siunčiamas pirmą kartą. Kai kuriems panevėžiečiams jau teko dalyvauti misijoje „Irako laisvė” kitų šalies batalionų būrių sudėtyje.
Lietuvos kariai palaikė rimtį Irako centrinėje dalyje esančiose Al Hillah ir Alkuto miestuose bei jų prieigose. Jie taikdarišką misiją atliko prie Basros miesto, Pietų Irake, britų kontroliuojamoje zonoje.
Iki šiol Irake lietuviai išvengė tiesioginių teroristų išpuolių, tačiau jiems ne kartą teko dėkoti likimui už įvairiose situacijose išsaugotą gyvybę. Nelaimės ten tyko netikėčiausiose vietose, o prisišaukti bėdą, pasak buvusiųjų Irake, galima net žvilgsniu.
Sunku atsikratyti įtampos
Prieš išvykdami mūsų kariai mokėsi gero elgesio Irake taisyklių, nes linksmi ir geranoriški iš pažiūros irakiečiai akimirksniu tampa nuožmūs, jeigu tik pajunta, kad svetimšalis negerbia jų gyvenimo būdo ir kultūros.
Yra ir kitų pavojų Irake. Vienas iš tokių – dehidratacija. Irako klimatas traukte traukia iš karių kūnų drėgmę, todėl svarbiausia yra ją išsaugoti.
Tai nėra lengva padaryti, nes šiuo metu Irake atokaitoje termometro stulpelis šokteli per 70 laipsnių, o naktį neretai pasiekia 50 laipsnių.
Į sąvartynus panašios gatvės per tokius karščius skleidžia ne tik smarvę, bet ir įvairius užkratus – dizenterijos, geltos, choleros ir kitų ligų bakterijos ten sklando ore kaip ir dulkės. Vakare sąjungininkų koalicijos kariams tenka atremti išalkusių maliarinių uodų antpuolius.
Visa tai žinantys netrukus į Iraką išvyksiantys kariai neatrodė nervingi. Priešingai, vakar jiems, ko gero, kariuomenės vado apsilankymas sukėlė daugiau įtampos nei kelionės laukimas.
„Nejaučiu baimės Irakui, tačiau įtampos dėl nežinomybės nėra lengva atsikratyti”, – prisipažino bataliono grandinis Aurimas Grybė.
Išlydinčios karius moterys taip pat neatrodė įsitempusios ar susikrimtusios. Tiesa, kai kurios jų, apie tai paklaustos, nelinksmai juokavo dar turėsiančios laiko ašaroms.