Ketvirtadienio vakare Astrave, šalia Biržų, esančioje vienoje iš didžiausių rajono įmonių – linų pluoštą perdirbančioje ir audinius gaminančioje „Siūlo” bendrovėje įvykusi nelaimė grėsė pavirsti ekologine katastrofa.
Įmonės mūriniame sandėliavimo pastate laikomoje 10 kubinių metrų talpos metalinėje statinėje, įvykus savaiminei cheminei reakcijai, pradėjo kaisti du kubiniai metrai 50 procentų vandenilio peroksido tirpalo.
Kol kas nežinoma, dėl kokių priežasčių įvyko reakcija.
Į bendrovę buvo iškviestos specialiosios tarnybos, vietos gelbėtojai į pagalbą pasikvietė net Panevėžio ugniagesius.
Vykstanti cheminė reakcija buvo slopinama talpyklą aušinant vandeniu. Baimintasi, kad nesustabdžius reakcijos į aplinką gali išsilieti vandenilio peroksidas, o didelė jo koncentracija yra pavojinga.
Ataušinus vandenilio peroksidą jis buvo supilstytas į keturias mažesnes talpyklas. Chemikalus atskiedus vandeniu, reakcija nuslopo.
Manoma, kad šį vandenilio peroksidą dar bus galima panaudoti gamyboje.
Įvykio vietoje buvęs Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Benjaminas Dagys „Panevėžio rytui” sakė, kad jokios pavojingos medžiagos į aplinką nepateko. Sprogimas, pasak jo, negalėjo įvykti, nes vandenilio peroksidas buvo laikomas nehermetiškoje talpykloje.
B.Dagio teigimu, jei chemikalai išsilietų į aplinką, jie patektų į vietos kanalizaciją ir valymo įrenginius, čia jų pasklidimas būtų sustabdytas.
„Siūlo” darbuotojai paėmė vandenilio peroksido pavyzdžius ir perduos juos tiekėjams. Šie turės atlikti laboratorinius tyrimus ir išsiaiškinti, kodėl cheminės medžiagos pradėjo kaisti.
„Kodėl tokie procesai prasidėjo, reikės išsiaiškinti. „Siūlas” šią cheminę medžiagą naudoja dešimtis metų, sandėliuoja teisingai, tačiau tokių dalykų niekada nėra buvę”, – teigė B.Dagys.
Vandenilio peroksidas pradeda skilti prie 130 laipsnių karščio. Tokios temperatūros patalpoje nebuvo.
Pasak B.Dagio, įmonės darbuotojai į vykstančius procesus reagavo greitai ir tinkamai, nebandė slėpti nelaimės, nerizikavo ir iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Įmonės darbuotojų iš patalpų evakuoti nereikėjo. Kol vyko gelbėjimo darbai, gamyba nutraukta nebuvo, įmonė nuostolių nepatyrė.
Šiuo metu komandiruotėje Italijoje esantis įmonės direktorius Vidmantas Gražinys džiaugėsi, kad, nors įvykis nemalonus, nebuvo skaudžių padarinių.
Didelių nuostolių įmonė buvo patyrusi prieš dvejus metus, kai šukavimo ceche kilo gaisras. Dėl šukavimo mašinos mechaninio gedimo kilusi kibirkštis nukrito ant linų nuošukų ir šios pradėjo smilkti. Darbuotojai iš pradžių gaisrą bandė gesinti patys, vėliau iškvietė ugniagesius.
Iš dūmuose paskendusių patalpų teko evakuoti darbininkus, įmonėje buvo paskelbta pavojaus padėtis. Sudegė kelios tonos linų pluošto, gamykla patyrė 50 tūkstančių litų nuostolį.
„Siūlas” yra viena iš didžiausių rajono įmonių, čia dirba pusė tūkstančio žmonių. Tai yra viena iš strateginių įmonių, nes joje sandėliuojama daug gamyboje naudojamų cheminių medžiagų.
Įmonės teritorijoje nuolat vyksta pratybos, darbuotojai ir specialiosios tarnybos mokosi, kaip elgtis nelaimės atveju.
„Siūlas” garsėjo gerais lino audiniais.Džiaugiuosi,kad išvengta nelaimės.Perskaitęs pavadinimą,maniau,kad kalbamą apie politikų reakcingus sluoksnius ir jų interesus.Tokių nepakeičiamųjų pilna pas socdemus.Ypač diplomatinėje tarnyboje.