Šį mėnesį pirmą kartą Lietuvoje vieno donoro organai buvo transplantuoti šešiems skirtingiems ligoniams.
Eismo nelaimėje žuvusio jaunuolio širdį, kepenis, abu inkstus ir dvi akių ragenas ligoniams, laukiantiems šių organų, persodino Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) specialistai.
Sveikos kepenys – retas reiškinys
KMUK Valdymo skyriaus direktorius Edmundas Varpiotas „Vakarų ekspresui” sakė, kad pirmąkart tokį kompleksą operacijų atliko ne tik dėl to, jog pas juos dirba aukšto lygio specialistai.
„Dvidešimtmečio, tapusio donoru, buvo sveiki visi organai, – komentavo E. Varpiotas. – O sveikos kepenys – bene rečiausiai pasitaikantis reikalingas organas.”
Kepenų transplantacija yra sudėtingesnė už širdies persodinimą, todėl tokio pobūdžio operacijos Lietuvoje pradėtos daryti neseniai. Nepaisant kepenų paėmimo bei jų persodinimo recipientui sudėtingumo ir didžiulės rizikos, jog operacija gali nepavykti, KMUK kepenų transplantacija jau padaryta keturiems ligoniams.
Tiesa, trys pacientai, tarp kurių buvo ir klaipėdietis berniukas, gyveno neilgai. „Taip nutiko dėl to, kadangi žmonės, gyvenantys su donoro kepenimis, nesilaikė medikų nustatyto režimo, o vienas pacientų dėl geros savijautos apskritai buvo nustojęs vartoti vaistus, – pabrėžė E. Varpiotas.
– Ne tik po kepenų, bet ir po bet kurio organo persodinimo operacijos, būtina vartoti specialisto paskirtus vaistus – kitaip įvyks svetimo organo atmetimo reakcija.”
Neviešinama informacija
Pasidomėjus, iš kurio miesto yra žuvusio jaunuolio tėveliai, sutikę, kad sūnaus organai būtų persodinti net šešiems ligoniams, KMUK Valdymo skyriaus direktorius dienraščiui paaiškino: „Lietuvoje kol kas smarkiai ribojama informacija – ne tik apie donorus, bet ir apie ligonius, gyvenančius su kito žmogaus organais.
Žmonės, sutikę, jog jų artimieji po mirties taptų donorais, yra priversti nuslėpti savo kilnų poelgį. To priežastis – visuomenės, ypač giminaičių, neigiamas požiūris į donorystę.
Nepaisant, jog katalikų bažnyčia ne tik kad pritaria organų bei audinių donorystei, bet ir ragina tikinčiuosius po mirties dovanoti gyvybę kitiems, dauguma žmonių to nepaiso.”
Gyvybingiausios – akys
Lietuvos nacionalinės organų transplantacijos biuro (NOTB) duomenimis, šiuo metu daugiausiai recipientų laukia ragenos persodinimo – 310. Širdies transplantacijos tikisi 24 pacientai, širdies ir plaučių komplekso – 11, kepenų – 10 ir plaučių – 3.
KMUK specialistai pažymi, kad iš visų žmogaus organų gyvybingiausios yra akys. Jos tinka transplantacijai net tuomet, kai nustoja plakusi širdis. Tad akių ragenas transplantacijai galima paimti ir iš lavono.
„Nors paėmus ragenas vietoj jų įstatomos dirbtinės, kurių neįmanoma atskirti nuo tikrųjų, mirusiųjų artimieji to neleidžia daryti”, – stebisi E. Varpiotas.
Kad žmonės po mirties sutiktų paaukoti savo organus bei audinius, Lietuvoje maždaug prieš trejus metus buvo įvestos donoro kortelės. NOTB duomenimis, šiandien donoro korteles teturi tik per 4 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Remiantis Žmogaus audinių ir organų donorystės bei transplantacijos įstatymu, kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį bet kurios specialybės gydytoją dėl sutikimo, kad jo organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, pareiškimo.
Jūratė Mazajeva