Mobiliojo ryšio bendrovė BITĖ kartu su menininkais Audriumi Gražiu ir Vilmantu Marcinkevičiumi inicijavo unikalų, šalies dailės istorijoje precedento neturintį meninį projektą „BITĖS meno erdvės”
Projekto dalyviai – gerai žinomi Lietuvos ir užsienio menininkai – viešosiose miestų erdvėse kūrė didelio formato tapybos darbus. Visuomenė galėjo stebėti visą menininkų dirbtuvių ir kūrybos procesą, o dabar gali grožėtis miestų gatves puošiančiais paveikslais.
„BITĖS meno erdvių” organizatoriai ir kūrėjai ieško būdų, kaip išlaikyti ir pritaikyti tūkstantmečiais kurtas grožio ir dvasingumo tradicijas bei vertybes modernioje visuomenėje. Projektas skiepija naują požiūrį, naujų technologijų ir populiarių socialinių įrankių panaudojimą, primena visuomenei apie kūrybos grožį.
Gegužę baigtus tapyti projekto darbus nuo birželio 22 dienos galima išvysti pajūryje – Palangoje ir Nidoje. Šiuos miestus įspūdingi meno kūriniai puoš iki rugsėjo 3 dienos. Poilsiautojai pamatys dešimt naujausių „BITĖS meno erdvių” darbų, kuriuos viešosiose Kauno miesto erdvėse sukūrė dailininkai iš Lietuvos ir iš užsienio.
Palangoje dalis paveikslų bus eksponuojama Tiškevičiaus parke, S.Daukanto gatvėje, šalia menų ir pramogų klubo „Kupeta” ir prie Palangos vasaros estrados. Nidos svečiai galės džiaugtis paveikslais Neringos savivaldybės aikštėje ir prie viešbučio „Nidos smiltė”.
Praeiviai neįkyrėjo
Menininkas Marius Jonutis džiaugėsi darbu atvirose erdvėse. „Esu įgyvendinęs daug didelių projektų, bet tokio pobūdžio darbo iki šiol tapyti neteko. Galiu pasakyti, kad atvirose erdvėse tapyti labai smagu”, – pažymėjo menininkas. Kaip ir visiems kitiems „Bitės” meno erdvių” dalyviams, M.Jonučiui nerimą kėlė prasti orai, kurie „paįvairino” tapomus kūrinius. Menininko teigimu, praeivių susidomėjimas kuriamais darbais buvo juntamas, bet neįkyrus. „Bendrauti su menininkais žmonės labai nesiveržė, nors buvo justi, kad jiems įdomu – žmonės stebėdavo darbo procesą”, – sakė M.Jonutis. Antanas Obcarskas nutapė paveikslą „Linijinė struktūra”. Iš tiesių linijų sukurta kompozicija pretenduoja į potapybinį abstrakcionizmą arba geometrinį tikslų meną. „Lietuvoje dailininkai dažniausiai brėžia minkštas linijas. Man atrodo, kad tiesi linija yra lygiavertė išraiškos priemonė”, – apie savo darbą pasakojo A.Obcarskas. Iki šiol didžiausias menininko sukurtas darbas buvo 6 kv. metrų dydžio. Tačiau net ir daugiau nei dvigubai didesnis formatas dailininko neišgąsdino. „Iš tikrųjų malonu žiūrėti į didelį darbą, ypač stebint jį iš toliau”, – tikino jis.
Tiems, kas neužsuka į parodas
„BITĖS meno erdves” laikau visuomenine akcija, per kurią žmonės pamato, ką veikia menininkai, – sakė Jonas Gasiūnas. – Iki parodų salių ateina nedaug kas, tad šis projektas yra humanistinė akcija arba tam tikra edukacinė priemonė”. Savo darbą menininkas skyrė gėlių vaikams ir juo siekė perteikti 7-ojo dešimtmečio idėjas. „Kai buvau pakviestas dalyvauti projekte, pirmiausia galvojau, kas galėtų būti aktualu Kaunui, kuriame praėjo visa mano jaunystė”, – apie kūrinio idėjos kilmę pasakojo J.Gasiūnas. Savo darbą pavadinęs pagal „The Beatles” grupės dainą „Come together”, menininkas tapyti norėjo simbolinėje vietoje – ten, kur susidegino Romas Kalanta.
Kalbos už nugaros
Gintaras Palemonas Janonis, kūręs interjerinę kompoziciją „Paprastas gyvenimas”, jau turi patirties dirbti su didelėmis drobėmis. G.P.Janonio teigimu, didelis formatas reikalauja daugiau darbo, reikia įvertinti žaidimą atstumu. „Žmogaus akis iš didelio ir mažesnio atstumo vaizdą mato skirtingai. Tad tapant 15 kv. metrų darbus reikia, kad jie ne tik patrauktų iš toliau, bet ir kviestų prieiti prie paveikslo. O artėjančiam prie kūrinio žiūrovui turi išryškėti kuo daugiau įdomių detalių”, – aiškino jis.
Dailininkas pažymi, kad tapant atvirose erdvėse bendravimas su auditorija skiriasi nuo diskusijų akademinėje bendruomenėje ar parodų salėse. Menininko teigimu, žmonės nelinkę atvirai diskutuoti apie tapomą darbą – atviresni buvo vaikai ir jaunimas. „Lietuviai kaip lietuviai – girdi, kaip šneka už nugaros. Atsiranda ir su menu nesusijusių žmonių, sakančių, kad ir „aš taip sugebėčiau”. Tačiau net juos nustebina kokia nors detalė”, – pasakojo G.P.Janonis.
Darbavosi ir užsieniečiai
Ispanų dailininkas Lino Lago dėl dalyvavimo projekte net atidėjo kelionės į Ispaniją planus. Tačiau galimybę pabendrauti su savo tautiečiais menininkas turėjo ir tapydamas Kauno Rotušės aikštėje, – iš Ispanijos atvykę turistai maloniai nustebo sutikę kraštietį. „BITĖS meno erdvės” – fantastiškas projektas. Pirmąsyk teko susipažinti su tokia idėja, nes Ispanijoje tapomi mažesnio formato darbai”, – sakė jis. Savo kūriniui menininkas pasirinko paprastumo koncepciją, – tai rodo ir darbo pavadinimas – „Solo”. Kaip pažymi L.Lago, tapymas atvirose erdvėse yra naudinga patirtis. Jis džiaugiasi ir tuo, kad per projektą atsirado daugiau pažįstamų monių. „Esu uždaras žmogus, tad tai buvo puiki proga susipažinti ir su Lietuvos menininkais”, – pabrėžė menininkas.
Provokavo smalsumą
Jau ne pirmą kartą Lietuvoje besilankantis vokietis Heinzas Hermannas Jurczekas džiaugėsi, kad žmonės aktyviai domisi paveikslais. Menininkas sąmoningai pasirinko tokią paveikslo koncepciją, kuri turėtų skatinti žmonių smalsumą. Susidomėjimą provokavo ir pasirinktas pavadinimas – „Elitinė topografija”. Žmonių dėmesys parodė, kad menininkui tikslą pavyko pasiekti.
Menininkas iš Danijos Jakobas Brostrupas toliau plėtojo prieš keletą metų pradėtą tapymo manierą spalvingais brūkšniais ir kūrė paveikslą „Pasaulis juostomis”. Pakviestas dalyvauti projekte jis sutiko beveik iš karto. „Mano akimis žiūrint, man, kaip užsieniečiui, dirbti yra lengviau. Mat žinau, kad čia mano sutikti žmonės nėra nuolatiniai mano parodų lankytojai ir vertintojai”, – sakė jis. J.Brostrupas vertino interaktyvų bendravimą su žiūrovais. „Kartais žmonės ateina ir pasako, kad darbas labai geras. Tuomet jį keičiu – darau šiek tiek sudėtingesnį”, – aiškino jis. Menininko nuomone, išėjimas iš dirbtuvių yra įspūdinga idėja. „Juk paprastai pradėdamas tapyti užsidarai dirbtuvėje kokiam mėnesiui ir atsiriboji nuo aplinkos, o čia iš karto jauti grįžtamąjį ryšį”, – pasakojo J.Brostrupas.
Kaip teigė menininkė Ingrid Niedermayr iš Austrijos miesto Linco (2009 metais jis kartu su Vilniumi taps Europos kultūros sostine), ją žavi draugiški ir atviri Lietuvos žmonės. Pirmąkart atvykusi į Baltijos šalis menininkė šiltai atsiliepė ir apie Lietuvą, ir apie „BITĖS meno erdvių” projektą. Jau kurį laiką tapanti miesto fragmentus menininkė šį ciklą tęsė ir Lietuvoje. „Atsistojęs prieš 15 kv. metrų darbą turi iš naujo atrasti savo tapymo manierą. Juk iki tol susikurta technika čia nebetinka”, – teigė ji.