Radikas Chabirovas, šauktinis iš Kazanės, iš Rusijos kariuomenės grįžo namo, sverdamas vos 28 kilogramus. Devyniolikmetis vaikinas buvo iškart nugabentas į Kazanės Karo veteranų ligoninės reanimacijos skyrių – jis ištiktas komos.
Vaikino tėvas Rusijos žurnalistams sakė, kad gydytojai jo sūnui niekuo negali padėti – jie nesuteikia vilčių, kad jaunuolis atsibus iš komos ir neliks invalidas.
Radiko brolis Maratas teigė, kad pats neseniai grįžo iš kariuomenės. Anot jaunuolio, medikai konstatavo, kad jo brolio centrinė nervų sistema stipriai pažeista: „Jam pernelyg mažai šansų. Geriausiu atveju, brolis liks pirmos grupės invalidas”.
Vyresnysis brolis Maratas, kuris tarnybą baigė kiek anksčiau už Radiką, tada savo laiškuose tėvui rašė, jog tarnauti nors ir sunku, tačiau pakenčiama. Vis dėlto M.Chabirovas mano, kad brolis palūžo, neatlaikęs patyčių ir kankinimų – Sovietų Sąjungos metais armijoje paplitusios įsivyravusios „dedovščinos” („senių” valdžios).
Kazanės karinis komisariatas tiria „Chabirovo atvejį”. Anot vaikino tėvo, į Тоcko karinio garnizono (Оrenburgo sritis) aiškintis, kas nutiko šauktiniui, jau nuvyko Totorijos karinio komisariato ir Pavolgio-Uralo karinės apygardos atstovai.
R.Chabirovas atlikti privalomąją tarnybą buvo pašauktas pernai birželį. Saratove jis dalyvavo mokymuose. Po mokymų karys buvo paskirtas tarnauti į Тоcko karinį garnizoną. Anot vaikino tėvų, paskutinis Radiko laiškas į Kazanę atėjo pernai lapkritį. Jame vaikinas rašė, kad Saratove baigėsi mokymai ir jis, gavęs jaunesniojo seržanto laipsnį gavo paskyrimą vykti į Tocką. Čia karys turėjo toliau tęsti tarnybą. R.Chabirovas rašė apie savo planus kitais metais vykti pusmečiui į „karštąjį tašką”.
„Tačiau po mėnesio man pranešė, kad lapkričio 27 dieną, mano sūnus savavališkai išėjo iš karinio dalinio, – prisiminė vaikino tėvas. – Pas mus ateidavo karinio komisariato pareigūnai ir tikrindavo, ar sūnus nesislapsto namuose. Vasario 28 dieną gavome telegramą, kad Radikas guli ligoninėje ištiktas komos”.
Pasak Saitgarajaus Chabirovo, kai jis po pusės metų išvydo sūnų, iškart apsiverkė. Priešais jį ligoninės lovoje gulėjo susitraukęs, oda aptrauktas skeletas. Anksčiau, anot jo, panašų vaizdą vyras buvo matęs tik televizoriaus ekrane – filmuose apie fašistų konclagerius. Jaunuolis buvo taip išsekęs, kad neturėjo jėgų savarankiškai kvėpuoti – plaučius deguonimi aprūpino aparatūra.
Tėvui pareigūnai paaiškino, kad sūnus į dalinį grįžo gruodžio 20 dieną ir buvo nusiųstas į karinio dalinio ligoninės psichiatrijos skyrių su asmenybės adaptacijos problemas įvardijančia diagnoze.. Pо to prisidėjo dar dvi diagnozės: abipusė pneumonija ir pūlinė infekcija.
Artimieji žino, kad sausio 22-osios naktį vaikinas vos nenusižudė – jį spėjo ištraukti iš kilpos. Nukentėjusio vaikino brolis mano, kad tokią Radiko būklę lėmė kariuomenėje patirtos patyčios ir kankinimai.
Tėvas, vienas užauginęs du sūnus, pasakojo, kaip pašauktas į tarnybą sūnus ėjo pas medikus pasitikrinti sveikatos – ji buvo puiki. Vaikinas nuo vaikystės sportavo, po tarnybos rengėsi dirbti ir mokytis Kazanės aviacijos institute, nes prieš tai baigė aviacijos technikumą.
Tėvas netiki gydytojų diagnozėmis. Po mokymų Saratove vaikino byloje gydytojai taip pat padėjo antspaudą: „Sveikas”.
Vaikiną gydė Тоcko, Samaros ir Kazanės ligoninėse. „Visą tą laiką jis buvo ištiktas komos, svoris nukrito iki 28 kilogramų. Anksčiau, iki pakliuvimo į kariuomenę, jis svėrė 78 kilogramus”, – pasakojo S.Chabirovas. Nei medikai, nei dalinio vadai nepaaiškino kario tėvui, kas nutiko jo sūnui.
Nukentėjusiojo kario tėvas niekaip negali gauti kompensacijos – 7000 rublių (apie 700 litų) ir invalidumo pensijos, nes išsivežė sūnų gydyti namuose. Tai leido medikų komisija, pripažinusi, kad ligoniui nustojo kristi svoris ir, nors vaikinas ne visiškai pasveiko, tačiau jam jau nereikia stacionaraus gydymo. Reikiamas pažymas dėl sūnaus sveikatos S.Chabirovas gali gauti tik po mėnesio.
Užtat iš Тоcko garnizono karinės prokuratūros, į kurią Chabirovas pasiuntė skundą dėl karinės daliies Nr. 96504, atsakymas atėjo labai greitai. Jame pasakyta, kad „nenustatyta jokių tarpusavio santykių, kurie galėjo psichologiškai traumuoti R.Chabirovą karinės tarnybos metu ir tapti savižudybės priežastymi”.
Vaikščiodamas po įvairias institucijas vaikino tėvas praleidžia daug valandų – dienomis ligonį prižiūri močiutė.
Namuose tinkamai prižiūrėti sunkų ligonį sunku. Šeima neturi specialios medicininės įrangos, todėl visas reikalingas priemones padarė rankomis. Vietoj kateterio – buteliukas su vamzdeliu, o skysčius iš Radiko gerklų, kad šis neuždustų, tėvas ištraukia dulkių siurbliu. „Verdame jam trintą sriubą, duodam įvairių sulčių, vitaminų. Maitinu kas tris valandas. Net naktį”, – pasakoja tėvas.
Dabar nukentėjusio kario tėvas gyvena viena viltimi – kad pavyks susitikti su Rusijos gynybos ministru Sergejum Ivanovu. S.Chabirovas sau yra prisiekęs, kad kaltieji sulauks atpildo.