Lietuvos politikai ilgai ginčijasi dėl galimų tiesioginių merų rinkimų. Tuo tarpu Pilietinės visuomenės instituto ekspertų nuomone, politikų pastangos šiandien turėtų būti sutelktos į daug esmingesnę pertvarką – į tikros savivaldos Lietuvoje sukūrimą.
Instituto atstovai mano, kad įprasti visuomenės nuomonių tyrimai rimtesnių savivaldos problemų neatskleidžia: pasitikinčių savivalda lietuvių skaičius per pastaruosius metus iš esmės nesikeitė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” duomenimis, 2000 m. balandį – išsyk po savivaldybių tarybų rinkimų – 33 proc. šalies gyventojų teigė savivalda pasitikį, 27 proc. – pasitikėti negalintys.
Po paskutinių savivaldos rinkimų – 2003-ųjų sausį – pasitikinčių savivalda buvo 35 proc., nepasitikinčių – 25 proc. lietuvių. Šiuo metu – 2006-ųjų birželį – pasitikintys savivalda sakosi 34 proc., o nepasitikį – 29 proc. gyventojų.
Tačiau dauguma lietuvių prisipažįsta neturintys jokios įtakos savivaldos sprendimams. Tai liudija Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2006 m. gegužę „Vilmorus” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Paklausti, ar gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams, teigiamai atsakė tik 5,8 proc. visų respondentų. Net 85,3 proc. teigė tokios galimybės neturintys. Taigi „savivalda” Lietuvoje akivaizdžiai stokoja turinio.
Ar Jūs galite daryti įtaką savivaldybės sprendimams?
Taip 5,8 proc.
Ne 85,3 proc.
Nežinau 8,9 proc.
Tyrimai rodo, jog Lietuvos visuomenė suvokia savivaldos svarbą ir norėtų realiai veikiančios, piliečių įtakojamos savivaldos.
Absoliuti dauguma lietuvių mano, kad kasdienius gyvenamosios vietovės reikalus turėtų spręsti vietos savivaldos institucijos: 57 proc. gyventojų yra įsitikinę, jog tai turėtų daryti seniūnija, 35 proc. – jog miesto ar rajono savivaldybė.
Daugiausiai manančių, kad vietos reikalai turėtų būti tvarkomi seniūnijose yra kaimiškose vietovėse (85 proc.) ir Vilniuje (74 proc.). Kitų miestų gyventojai dažniau teigė, kad vietos problemas turėtų spręsti savivaldybė (62 proc. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, 53 proc. – kituose miestuose).
Dauguma lietuvių pasisako prieš galių sutelkimą centinės valdžios rankose Vilniuje. Net 58 proc. teigia, kad centrinė valdžia turėtų perduoti daugiau galių savivaldybėms, 36 proc. pasisako už dalies centrinės valdžios galių perdavimą apskritims. Tik 15 proc. gyventojų mano, kad to nereikėtų daryti. Tam tikra dalis – 17 proc. – lietuvių įsitikinę, jog apskričių Lietuvai visai nereikia.
Nors savivaldybių stiprinimo idėją beveik vienodai stipriai palaiko visų partijų rėmėjai, tačiau daugiausiai šalininkų – net 80 procentų – ji turi tarp Liberalų demokratų partijos rėmėjų. Daugiausiai manančių, kad apskritys turėtų būti panaikintos, yra tarp Valstiečių liaudininkų (26 proc.) ir Liberalų demokratų rėmėjų (25 proc.).
Skirtingai nei politinės partijos, didžioji visuomenės dalis pasisako už vietos žmonių renkamą seniūnijų valdžią. Paklausti, kaip turėtų įgaliojimus gauti vietos seniūnijų valdžia, 54 proc. respondentų teigė, kad vietos gyventojai turėtų rinktis seniūną, o 22 proc. – kad reikėtų rinktis seniūnijos tarybą. Dabar egzistuojančią tvarką, kai seniūnus skiria miesto ar rajono savivaldybė, palaiko tik 9 proc. lietuvių.
Už renkamus seniūnus daugiausiai pasisako Socialdemokratų (66 proc.) bei Liberalų demokratų (58 proc.), o renkamų seniūnijų tarybų idėją daugiausiai palaiko Naujosios sąjungos ir Valstiečių liaudininkų rėmėjai ( po 28 proc.).