Europoje nudizmas (deginimasis ir maudymasis be drabužių) – įprastas dalykas. Daugelyje šalių yra net nudistų kurortiniai kompleksai, ten žmonės nesivaržydami nuogi vaikšto ne tik paplūdimiuose, bet ir po parduotuves, kavines. Drabužius dėvėti tokiose stovyklose galima tik aptarnaujančiam personalui. Lietuvos pajūryje nudizmas netapo masiniu reiškiniu.
Nudizmas Europoje jau seniai nieko nešokiruoja. Apskritai nudistai paiso kitų žmonių nuomonės ir pasirinkimo, nuogi jie deginasi tik savo bendrijose. Tačiau visuomet atsiranda konservatyviai nusiteikusių žmonių, kurie čia įžvelgia netaktą, pasileidimą.
Kaip teigia patys nudistai, nuogi jie deginasi ir maudosi ne todėl, kad yra iškrypę ar seksualiniai maniak`i, ar susiliejimo su gamta sekėjai, o dėl to, jog taip jiems yra maloniau. Sakoma, kas bent kartą maudėsi ar deginosi nuogas, tai supras. Seksualumas tokiose vietose nustumiamas į antrą planą. Žmonės taip įpratę prie savo nuogo kūno, kad jis nejaudina seksualiai. Ir tai net padoriau, negu kai kurie vaizdeliai bendruosiuose paplūdimiuose. Ne kartą teko matyti, kaip vyriškiai seilę varvina žvalgydamiesi pro žiūronus į moteris, prisidengusias siauručiais bikiniais. Na, o nudizmo priešininkams reikėtų rinktis tik bendruosius paplūdimius, kur niekas neturėtų jų erzinti.
Beje, nudistai pasižymi nepakantumu ištvirkavimui ir palaidam gyvenimui. Iš padorumo ir nenorėdami būti nemalonūs kitiems jie niekada nuogi nepasirodo bendruosiuose paplūdimiuose. Kaip niekas kitas toleruoja aplinkinio kūną tokį, koks jis yra: ar šis būtų storulis, ar kamuojamas celiulito bėdų.
Nuogi – net į banką
Nudistai mėgsta Kroatiją. Didžiausias šalyje nudistų atostogų kompleksas yra Vrsare – net 20 000 jų vienu metu ilsisi 120 hektarų plote. Drabužius čia dėvi tik aptarnaujantis personalas.
Prancūzijos pietuose, prie Viduržiemio jūros, taip pat įsikūręs vienas didžiausių pasaulyje nudistų centrų. Nudistų atostogų stovykla D’Agde (šalia to paties pavadinimo miesto) simbolizuoja visišką laisvę. Tai yra daugiau negu nudistų paplūdimys ar jų poilsiavietė. Tai tikras nudistų miestas, čia jie nuogi dviračiais grįžta iš paplūdimio, nuogi užsuka į parduotuves, Ievos kostiumais lankosi kavinėse, baruose, kirpyklose, tvarko reikalus bankuose, paštuose. Čia nuogam galima eiti kur nori, net pas daktarą – nereiks nusirengti, paskui apsirengti (visi sutaupys laiko).
Pensininkų rojus kopose
Nudistų mėgstamos yra ir Maspalomaso kopos Gran Kanarijos saloje. Kaip teko matyti čia lankantis praėjusią žiemą, dažniausiai – tai pensinio amžiaus žmonės. Einant į kopas nėra jokių ženklų, draudžiančių čia lankytis ne nudistams. Pirmą kartą einant net nežinai, kur pateksi. Tačiau dėl to čia niekas nesuka galvos. Kopos tokios didelės – 400 ha, kad jose sutelpa visi, nepatogumo nejaučia nei nudistai, nei maudymosi kostiumėliais vilkintys žmonės, mat visi gali įsikurti padoriu atstumu vieni nuo kitų, tad nelabai ką ir įžiūrėsi. Štai ant vieno smėlio kauburėlio deginasi nudistas, o už kokio šimto ar kelių šimtų metrų gulintysis – su maudymosi kostiumėliu. Niekas nesipiktina, kad šioje miniatiūrinėje Sacharoje nuogas su kuprinyte ant pečių retkarčiais praslenka vienas kitas nudistas vienišius ar pagyvenusių žmonių porelė. Apskritai čia nudistai nemėgsta gulėti saulėje, jie labiau keliauja po kopas nuogi – džiaugiasi gaiviu vandenyno vėju, smėlio platybėmis ir šiltu oru.
1985 metais teko lankytis nudistų paplūdimyje Vokietijoje. Po keleto savaičių darbų (griovių kasimo) studentų statybos būryje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje mus šefuojantys vokiečiai nuplukdė į vieną iš savo gražiausių salų Baltijos jūroje. Sakė, kad čia gali lankytis tik turtingi vokiečiai. Sala garsėja ir nudistų paplūdimiu, į jį ir mus nuvedė. Mes, studentai, tuomet dar sovietinių laikų, kai nuogas kūnas buvo laikomas tabu, pasiskirstėme griežtai: savo būrio vaikinams liepėme apsistoti vienoje vietoje, o merginos nuėjome gerokai toliau, kur jie mūsų nematė. Kad aplink pilna nuogų nepažįstamų vokiečių – jau nieko tokio. Aplinkiniams turbūt atrodėme juokingai – grupelė merginų ir grupelė vaikinų. Tačiau jokių replikų nesulaukėme.
Kaip teko matyti, ne visus ten buvusius galima laikyti tikrais nudistais, kuriems seksualumas nerūpi. Vienas pagyvenęs vyriškis sėdėjo ant akmens vandenyje ir su žiūronais apžiūrinėje visus iš eilės. Kita jauna porelė, neišlaikiusi savo artumo, kažkur dingo.
Šis vokiškas nudistų paplūdimys įspūdžio nepadarė. Jame žmonių buvo tiek daug, taip tiršta, kad laisvės pojūčio nebuvo. Visai kas kita Maspalomaso kopos, kur tu gali jaustis beveik vienas.
Pradžia – pirmykštėje bendruomenėje
Nudizmo šaknų reikėtų ieškoti pirmykštėje bendruomenėje, kai žmonės vaikščiojo nuogi. Suprantama, jie nebuvo ir savęs nelaikė nudistais, bet nuogumas jiems buvo labai natūralu. Tai ir daugeliui Afrikos tautelių iki šiol priimtina.
Manoma, kad žmonės rengtis pradėjo tik atšalus klimatui ir pradėjus medžioti. Drabužiai jiems nebuvo būtini seksualumui pridengti, tai buvo tiesiog gamtinė būtinybė.
Senovės egiptiečiai, graikai žavėjosi nuogu kūnu, net visi jų dievai buvo nuogi, ir tai nieko nešokiravo. Problemų kilo tik atėjus krikščionybei. Tik krikščionybė nuogumą ėmė sieti su geismais, šėtono veikla. Nuo tada nuogumą imta tapatinti su pasileidimu, negana to, net pradėta naikinti „nepadorius” antikinius kūrinius. Atsiradus krikščionybei visa Europos kultūra vystėsi dviem kryptimis – už ir prieš nuogumą. Suprantama, kodėl daugeliui mūsų nepriimtinas nuogumas paplūdimyje.
Pradininkas – psichiatras
Šiuolaikinio nudizmo pradininku laikomas vokiečių daktaras psichiatras Henris Tudoras, XX a. pradžioje pasiūlęs fizinio ir dvasinio gydymo sistemą, paremtą šokiais ir fiziniais pratimais, kuriuos besigydantys žmonės nuogi turėjo daryti gryname ore. Pradžioje tai buvo tik progresyvaus jaunimo užsiėmimas. Vėliau nudizmas tapo madinga srove, užkariavo Europą, JAV, Kanadą, nudizmą pamėgo ir vyresnio amžiaus žmonės.
Beje, pasak psichologų, moters apsinuoginimas šalia esant vyrams atspindi jos saugumo jausmą. Vadinasi, moteris pasitiki šalia esančiu ar aplinkiniais vyrais ir yra tikra, kad netaps prievartos auka.
Vyrus buvimas nuogų moterų bendrijoje savotiškai įpareigoja – seksualinis susijaudinimas čia nepateisinamas. Nudizmas abiem lytims yra įdomus kaip gebėjimas išlaikyti vidinę ir išorinę ramybę.
Kitaip yra musulmoniškuose kraštuose, kuriuose nuo seno moterims įprasta slėpti savo kūną nuo vyrų. Gal tai lemia ne tik religiniai draudimai, bet ir karštesnis pietietiškas kraujas – pietiečiams tą ramybę, matyt, sunkiau būtų išlaikyti. Tad suprantama, kodėl apie nudistų paplūdimius musulmoniškuose kraštuose nė kalbos negali būti.
Pradžioje – kempingai
1933 metais JAV įvyko pirmoji nacionalinė nudistų konferencija, kuri propagavo nudizmo filosofiją kaip sveiko gyvenimo būdą. Po konferencijos Amerikoje atsirado apie 80 kempingų, skirtų nudistams. Hipiai taip pat nesislapstė po drabužiais.
1953 metais įkurta tarptautinė nudistų federacija šiuo metu vienija daugiau kaip 30 federacijų iš viso pasaulio. Labiausiai šis judėjimas populiarus Skandinavijoje, Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje nudizmo šaknys siekia pagonybės laikus, kai nuogas kūnas nebuvo nei tabu, nei geismo objektu. Ilgiausiai nuogumą toleravo Šiaurės tautos, vyrai ir moterys čia iki XVI a. kartu maudėsi pirtyse.
Pirmasis nudistų paplūdimys Lietuvoje atsirado XVIII a. Palangoje, vėliau – Kaune, Lampėdžiuose. Tarpukariu tokie paplūdimiai veikė visuose didžiuosiuose šalies kurortuose.
Tai buvo savotiškas iššūkis prieš nusistovėjusiais normas, ilgaamžius suvaržymus. Psichologų nuomone, nudizmą reikia vertinti kaip vieną seksualinės revoliucijos pasekmių. Taip žmonės išreiškia savo laisvą pasirinkimą. Nudistai savo elgesiu parodo, kad nuogumas yra natūralus.
Lietuvoje populiaresni moterų paplūdimiai
Šiuo metu Lietuvoje nudistams skirta vos keli šimtai metrų paplūdimio iš daugiau kaip 17 kilometrų ilgio paplūdimių Lietuvos pajūryje. Visuose paplūdimiuose gerokai daugiau vietos skirta moterims negu vyrams ar nudistams – jų teritorija 10 kartų didesnė. Prieš keletą metų dėl tokios diskriminacijos keli vyrai net kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir skundėsi tokia neteisybe. Tačiau čia diskriminacija niekuo dėta, viską lemia poreikis. Moterų paplūdimius mėgstančiųjų yra tiek daug, kad mažuose paplūdimiuose jos nesutilptų, o vyrų net siauruose ruožuose kaitinasi vos vienas kitas. Matyt, taip yra todėl, kad moterims labiau rūpi jų kūno grožis, išvaizda. Savo paplūdimiuose jos niekieno nevaržomos gali degintis taip, kad paskui iš po palaidinės nekyšotų baltos odos ruoželiai. Moterų karalystė – beveik 2 kilometrai paplūdimio Smiltynėje, I bei II Melnragėje, daugiau kaip puskilometris Palangoje ir tiek pat Nidoje.
Vyrams įdegio, matyt, užtenka ir deginantis su glaudėmis. Kai kas mano, kad vyrai nelabai mėgsta vyrų paplūdimius dėl baimės būti priskirtiems netradicinės orientacijos mažumai.
Nudistai lepintis saulės ir vandens malonumais gali tik 200 metrų ilgio paplūdimyje Giruliuose ir tokio pat dydžio paplūdimyje Smiltynėje. Nidoje jie turi 200 metrų paplūdimio. Palangoje, nors čia atsirado pirmasis Lietuvoje nudistų paplūdimys, nudistai neturi savo susibūrimo vietos, tad jiems tenka degintis vadinamajame laukiniame paplūdimyje, atokiau nuo kitų.