Nors pasaulio rinkose linų paklausa didėja, o Lietuvoje šios kultūros plotai sparčiai mažėja, linų augintojai ir fabrikai patiria nuostolių
„Galėtume auginti iki 1,15 mln. hektarų linų, nes dirvos ir klimato sąlygos tinkamos jiems auginti”, – teigė Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis. Lietuvai įstojus į ES buvo nustatyta 7,5 tūkst. hektarų linų kvota. Šiemet linais užsėta tik 1,1 tūkst. hektarų.
Pripažįstama, kad linininkystė Lietuvoje – nuostolinga ir linų augintojams, ir linų apdorojimo fabrikams, o pasaulio rinkose linų paklausa sparčiai didėja. Šalyje užauginamų linų kiekis tenkina tik penktadalį pramonės poreikio. Linų žaliavos reikia tekstilės, statybos ir maisto pramonei. Vien tik ilgo pluošto linų šaliai reikia apie 15 tūkst. tonų. Dabar trūkstamą kiekį linų Lietuva įsiveža iš Belgijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
Menkos subsidijos
„Linus auginti mokame, bet neapsimoka jų auginti”, – sakė Pakruojo rajono ūkininkė Ramutė Vaitiekūnienė. Jos šeima linus augina 50 hektarų plote. Tai vidutinis linininkystės ūkis. Pagal derybų su ES sąlygas Lietuvos ūkininkams skiriama didžiausia subsidijų suma sudaro 587 litus už hektarą linų, o štai Prancūzijos linų augintojai gauna 2-3 kartus daugiau. Pripažįstama, kad linininkystei, į kurią būtina įdėti daug darbo, skirtos subsidijos per mažai skiriasi nuo subsidijų javų augintojams.
„Dabar ekonomika yra ydinga. Didelę dalį linininkystės sektoriaus išlaidų dengė valstybė, o jis turėtų išsilaikyti iš gamybos rezultatų”, – pabrėžė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Pasak jos, pagrindines pajamas linų augintojai turėtų gauti pardavę produkciją, o subsidijos turėtų būti tik papildoma pagalba.
„Be galo svarbu, kad investuotojai užtikrintų technologijos vientisumą, deramą linų auginimo kultūrą ir gerą galutinį produktą, kurį būtų galima brangiai parduoti. Tada pakiltų viso linininkystės sektoriaus pelningumas”, – sakė ministrė. Jos manymu, būtina linininkystę padaryti gyvybinga ūkio šaka – nuo pat lauko iki galutinio produkto, skirto vidaus rinkai ir eksportui. Linų augintojai ir linų fabrikai turėtų dirbti kooperacijos pagrindais, vienijami bendrų interesų.
Paseno technika ir požiūris
Augintojų nuostolius, pasak specialistų, didina pasenusi technika, nes gadina linų pluoštą. Žemės ūkio ministerija parengė specialią paramos programą ir jai įgyvendinti šiemet skyrė 3 mln. litų. Iš tų lėšų teikiama parama ūkininkams, perkantiems modernią techniką.
Kita nuostolių priežastis yra ta, kad linų pluoštas gadinamas fabrikuose, nes jų technologijos bei įranga yra pasenusios. Anot linininkystės specialistų, ilgo pluošto linų išeiga lietuviškame fabrike sudaro 8-9 proc., o moderniame prancūzų pastatytame fabrike – 22 procentus. Šiuo metu Lietuvoje yra 11 linų fabrikų, ir dauguma jų balansuoja ties išlikimo riba. Specialistų manymu, užtektų 4-5 fabrikų, bet jie turėtų būti šiuolaikiški ir naudoti modernias technologijas.
„Mums reikia modernaus požiūrio į šią ūkio šaką, – teigė Seimo narys Artūras Paulauskas. – Seimo Kaimo reikalų komitetas ir Žemės ūkio ministerija turėtų parengti linininkystės programą ir pateikti Seimui”.