Sustojus Ignalinos atominei elektrinei Lietuva antrą kartą per pastaruosius dvylika mėnesių buvo priversta naudoti rezervinę elektros energiją. Nesutariama, ar incidentas įvyko dėl darbuotojų aplaidumo, ar dėl technikos klaidos.
Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) – mįslingas incidentas. Dėl generatoriaus apsaugos grandinių gedimo nustojo veikti viena iš dviejų Ignalinos atominės elektrinės antrojo reaktoriaus turbinų.
„Turbina išsijungė suveikus bloko signalizacijai. Komisija šiuo metu aiškinasi, ar tai įvyko dėl personalo, ar dėl įrangos klaidos”, – sakė Ignalinos AE direktorius Viktoras Ševaldinas.
Specialistų teigimu, nei energetinio saugumo grėsmė, nei radiacijos pavojus nebuvo kilęs.
Ketvirtadienio naktį, 2.29 val., pašalinus gedimą turbina įjungta į tinklą, tačiau nepraėjus ir pusvalandžiui dėl padidėjusios vibracijos vėl sustabdyta. Vakar dar prieš vidudienį ji jau veikė. Kaip LŽ sakė IAE technikos direktorius Genadijus Negrivoda, kol turbina neveikė, tam tikras elektros kiekis nebuvo pagamintas, bet kol kas nežinia, koks jis.
Kiek anksčiau nei prieš metus, 2005 metų rugpjūtį, IAE taip pat įvyko incidentas. Tuomet vykdant elektros perjungimo darbus sustojo vienintelis veikiantis antrasis blokas. Tąkart vienbalsiai nutarta, kad kaltas buvo darbuotojas, o ne technika.
Nors IAE atstovai tikino, kad gedimas trečiadienį įvyko ne dėl žmogiškojo faktoriaus, atominės energetikos priežiūros specialistai teigė, jog incidentas atsitiko ne be darbuotojų kaltės. „Kur dirba žmonės, ten esama žmogiškojo faktoriaus. Šį kartą atsuktuvu buvo sujungti du laidai. Tačiau jokie įrenginiai nebuvo sugadinti, grėsmė branduolinei energetikai neiškilo – tai elektrotechninės dalies gedimas”, – kalbėjo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Kazys Žilys.
Anot specialistų, dėl gedimo IAE jokių pavojų nekilo, o ir elektros stygiaus nepajusta. Lietuvoje veikia energetikos sistema, todėl pažeidus vieną grandį galima pasinaudoti kitais tarpsisteminiais tinklais. Įvykus gedimui jėgainėje, į Lietuvą imta importuoti elektros energiją iš Rusijos. Ši elektra beveik perpus pigesnė, nei gaminama Elektrėnų šiluminėje elektrinėje.
Kaip LŽ sakė „Lietuvos energijos” rinkos departamento direktorius Edvardas Važgėla, trečiadienio vakarą buvo padidintos ir Lietuvos šiluminės elektrinės apkrovos. „Elektra iš Rusijos tiekta pagal iš anksto sudarytas sutartis. IAE įvykus gedimui jos buvo suvartota daugiausia. Tačiau neapsieita be Lietuvos šiluminėje elektrinėje bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pagamintos elektros”, – kalbėjo Važgėla.
Nors IAE atstovai svarstė galimybę padidinti IAE apkrovas ir pagaminti prarastą elektros energijos kiekį, anot Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo Kazio Žilio, to padaryti nepavyks, mat įprastai IAE dirba maksimaliu galingumu, tad teks laikytis griežtai fiksuotų ribų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Jonas Gylys mano, kad net ir tokie nedideli gedimai visuomenei sukelia nerimą. „Ne specialistai klausinėja, kas ir kodėl nutiko IAE – žmonės bijo to, ko nesupranta. Tokių atvejų būtų galima išvengti, jei IAE būtų mažiau apsaugos sistemų. Ši elektrinė jų pergrūsta, todėl dėl mažiausio, net su sauga nesusijusio, sutrikimo IAE sustoja, – teigė Gylys. – Saugos sistemos kainuoja, todėl kyla elektros kaina. Reikėtų atlikti tikimybių, ekonominę analizes ir tuomet spręsti, kokių saugos priemonių reikia, kas Lietuvoje nedaroma. Priešingu atveju elektros kaina tampa nekonkurencinga”.
Gylys palygino IAE darbą su avaringumu kelyje. Anot jo, mažiausiai avarijų įvyksta tada, kai automobiliai stovi, tačiau, pašnekovo manymu, tokių principų taikyti elektrinės darbui nederėtų.