Išvirkščioji vasaros pusė

Vasarą reikėtų džiaugtis kiekviena saulėta diena. Tačiau šis metų laikas ir vargina.

Troškulys

Nevalgęs žmogus gali išgyventi visą mėnesį, o negėręs – ne ilgiau negu savaitę. Kuo karštesnis oras, tuo labiau norima gerti, o kuo daugiau geriama, tuo labiau norima.

Išgerti daugiau negu 2 l vandens nerekomenduojama net karščiausią vasaros dieną, nes iš organizmo gali pasišalinti per daug druskų. Užuot maukus vandenį, geriau valgyti rūgščias citrinas, gerti morsus. O saldžius ir gazuotus gėrimus karštomis dienomis verčiau visiškai pamiršti: jie dar labiau padidina troškulį.

Ką daryti karštomis dienomis, kad taip nekamuotų troškulys? Reikia pagulėti vonioje; per dieną išgerti 1 l karštos arbatos; prieš miegą išgerti stiklinę kefyro. Be to, reikia mažiau judėti, ypač pagyvenusiems žmonėms.

Jei gydytojas rekomendavo apriboti skysčių kiekį, rytą išgerkite 2 stiklines vandens ir visą dieną negerkite nė lašo – organizmas tarsi kupranugaris bus priverstas kaupti vandens atsargas.

Nemiga

Vasarą naktys labai trumpos, todėl tamsoje miegoti galima vos keletą valandų. Galbūt užtektų ir jų, jeigu pavyktų greitai užmigti. Bet kaip užmigti karštame tvankiame ore? Jokiu būdu negalima atverti visų langų ar apvynioti kūno drėgna paklode – skersvėjis ir drėgmė gali pakenkti. Specialistai pataria miegoti ant grindų. Gulint ant kieto paviršaus geriau atsipalaiduoja raumenys, todėl užmiegama greičiau, negu vartantis minkštuose pataluose.

Prakaitavimas

Jeigu sutrikusi prakaito liaukų veikla, vasarą prasideda tikros kančios: prakaito lašeliai susikaupia paodyje, neįstengdami prasiveržti į paviršių. Reikia atsisakyti dezodorantų, tirštų drėkinamųjų riebių kremų, sintetinių drabužių. Geriausia vilkėti natūralaus audinio drabužius ir kuo dažniau maudytis po dušu.

Kvapai

Juos skleidžia greitai gendantys maisto produktai, šiukšliadėžės, vazose vystančios gėlės. Karštomis dienomis organizmas jautriau reaguoja į kvapus. Todėl vasarą kosmetologai pataria atsisakyti žiemą naudotų kvepalų, skleidžiančių egzotiškus kvapus, ir naudoti gaivius – citrusinių vaisių ar lauko gėlių.

Musės ir vabzdžiai

Musės pasiekia net pačius aukščiausius aukštus ir neskuba tūpti ant pakabintų lipnių juostų. Bet jeigu langų rėmai ir balkono durų staktos suvilgytos actu, į vidų skristi nesiryžta. Joms nepatinka ir žibalo, bitkrėslės, ricinžolės, ievos kvapai.

Uodai gali sutrikdyti sunkiai prisišaukiamą vasaros miegą. Todėl reikia orlaides pridengti marle ir švariai nusimaudyti, nes uodus labai vilioja prakaito kvapas. Be to, jiems patinka pilka spalva.

Tvankuma

Vasarą tvankiausia kambariuose ir transporte. Jeigu tenka važinėti visuomeniniu transportu, reikia atsistoti arčiau atverto lango, kad į veidą pūstų vėjelis.

Tvankiame ore reikia kuo mažiau judėti.

Kambarius patartina drėkinti purkštuvais – tinka gėlėms skirti. Galima padėti dubenių su vandeniu, pakabinti drėgną paklodę.

Kai itin tvanku, reikėtų stengtis nedaryti skersvėjų. Klysta tie, kurie mano, kad po kambarius cirkuliuojantis karštas oras gerina savijautą. Gintis nuo karščio padeda aklinai užtrauktos naktinės užuolaidos.

Saulės smūgis

Ilgai būnant saulėje, gali pradėti spengti ausyse, mirguliuoti akyse, pykinti, svaigti galva, kūną išpilti šaltas prakaitas, pakilti kūno temperatūra. Žvalus, energingas žmogus gali staiga išblykšti ir prarasti sąmonę. Taip pasireiškia saulės smūgis. Jo ištiktą žmogų reikia pasodinti pavėsyje, atlaisvinti drabužius, apšlakstyti veidą šaltu vandeniu. Ant vatos reikia užlašinti amoniako ir duoti pauostyti, o po to patrinti smilkinius. Kai žmogus atsipeikėja, reikia paprašyti, kad jis palenktų galvą kuo žemiau – į smegenis priplūdus kraujo, išvengiama kraujagyslių spazmų. Be to, reikia jam duoti vėsaus nealkoholinio gėrimo. Jeigu nukentėjusiojo savijauta nepagerėja, reikia kviesti greitąją pagalbą. Laukiant medikų, nukentėjusiojo kaktą reikia vėsinti šaltame vandenyje pamirkyta skepeta. Jeigu jį pykina, duoti sukrimsti rauginto agurko ar citrinos griežinėlį, rūgščių uogų arba paprašyti, kad keletą kartų giliai įkvėptų ir iškvėptų, o po to pačiulptų ledo arba išgertų juo atšaldytos žaliosios arbatos.

Pūslelinė

Patyrus saulės smūgį, gali išsivystyti pūslelinė infekcija, kurios virusų yra beveik kiekvieno žmogaus organizme. Odoje atsiranda vandeningų pūslelių, kamuoja silpnumas ir šaltkrėtis, pakyla kūno temperatūra, pablogėja nuotaika. Pūslelės paprastai nusėja lūpų, nosies sritį, rečiau – skruostus, burnos ertmę. Nuo tokio ligonio gali užsikrėsti aplinkiniai, lytiniai partneriai, šeimos nariai, naudojantys tuos pačius rankšluosčius, kosmetiką.

Paūmėjus pūslelinei infekcijai, negalima maudytis baseine, kaitintis pirtyje, saunoje, paplūdimyje. Jūroje galima maudytis tik rytais ir vakarais, nusileidus saulei. Bet reikia būti labai atsargiems, nes vandenyje išmirkusios pūslelės greičiau plyšta, o jose esančiame skystyje gausu ligos sukėlėjų. Ligos pažeistas vietas reikia tepti specialiais vaistais. Jų neturint, galima naudoti dantų pastą, o profilaktikai pažeistas vietas vilgyti odekolonu. Bet geriausia kreiptis į gydytoją.

Alergija spinduliams

Pasikaitinus saulėje, odoje gali atsirasti niežtinčių raudonų dėmelių ir pūslelių.

Dažniausiai taip atsitinka šviesaus gymio, rausvaplaukiams arba pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir nėščiosioms. Jiems geriausia daugiau laiko praleisti pavėsyje, po skėčiu. Galvą reikia pridengti plačiabryle skrybėle, odą patepti plonu apsauginio kremo sluoksniu (storas sutrikdo šilumos apykaitą). Maudantis geriau naudoti ne muilą, o specialią želė.

Angina

Baimindamiesi perkaisti, patirti saulės smūgį, kai kurie poilsiautojai ilgai lindi vandenyje, todėl neretai susigriebia anginą ar faringitą. Šios ligos dažniausiai būna ne virusinės, o endogeninės kilmės: jas sukelia ne į organizmą patekusi svetima, o suaktyvėjusi sava patogeninė mikroflora. „Paplūdimio” angina pasireiškia dideliu karščiavimu, stipriu gerklės skausmu; ja dažniau serga jauni žmonės.

Neretai žmonės skaudamą gerklę skalauja jūros vandeniu. Deja, ne itin švarus vanduo gali dar labiau sustiprinti uždegimą. Kur kas geriau gerklę skalauti vaistingųjų augalų antpilais, druskos arba sodos tirpalais ir virintu per marlę perkoštu jūros vandeniu. Kad gydymas būtų efektyvesnis, reikia tai daryti kas 30-60 minučių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.