Nuo vidurvasario pilnėja daugelio žmonių piniginės

Socialinės paramos srityje įsigaliojusios naujovės svarbios pensijų, pašalpų ir išmokų gavėjams, šeimoms

Nuo liepos pradžios Lietuvos gyventojai sulaukė daug pokyčių socialinės paramos srityje. Padidėjo pensijos, draudžiamosios pajamos, o kartu su jomis ir pašalpos bei išmokos neįgaliesiems, našlaičiams, netekusiems maitintojo asmenims. Tad išties nemažai žmonių greitai pajus, kad jų piniginės papilnėjo.

Atsigręžiama ir į šeimą: motinystės pašalpos nuo šiol skaičiuojamos nuo didesnės sumos, auginantys dvynukus taip pat gauna didesnes išmokas. Įteisinta tėvystės pašalpa. Gimus vaikui ir tėvas galės išeiti mėnesio atostogų, už tai gaudamas įprastos algos dydžio pajamas. Įsivaikinusioms vaikelį šeimoms bus mokama vienkartinė 1 tūkst. litų išmoka.

Praturtės ne viena dešimtimi litų

„Smagu žmonėms pranešti geras naujienas. Svarbiausia žinia – nuo liepos 1-osios 30 litų padidėjo bazinė pensija, nuo 200 iki 230 litų. Taip pat 128 litais (nuo 1084 iki 1212 litų) išaugo 2006 metų draudžiamosios pajamos. Dėl to vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį darbo stažą, padidėjo vidutiniškai 13,2 proc. arba 60 litų. Tačiau pensijos prieaugis kiekvienam konkrečiam žmogui priklausys nuo jo įgyto stažo ir mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.

Padidėjus pensijoms ir draudžiamosioms pajamoms, naudą pajus visi valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai – beveik 900 tūkst. asmenų. Iš jų 589 tūkst. senatvės pensijų bei 8,1 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų. Taip pat 210 tūkst. neįgaliųjų, per 41 tūkst. našlaičių, 15,3 tūkst. maitintojo netekimo pensijų gavėjų, 1,1 tūkst. gaunančiųjų pensijas už ištarnautą laiką ir 9 tūkst. – kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas.

Senatvės pensijos, padidinus bazinę pensiją jų gavėjams, turintiems būtinąjį darbo stažą, augs 30 litų. Padidinus bazinę pensiją keisis ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos. Turintiems būtinąjį stažą gavėjams jos padidės: netekusiems 75 – 100 proc. darbingumo (I grupės invalidams) – 45 litais, netekusiems 60 – 70 proc. darbingumo (II grupės invalidams) – 30 litų, netekusiems 45 – 55 proc. darbingumo (III grupės invalidams) – 15 litų.

Dalinės senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, paskirtos neturint būtinojo stažo, didinamos proporcingai įgytam stažui. Pensijų – ir senatvės, ir netekto darbingumo bei našlaičių – augimas dėl draudžiamųjų pajamų padidinimo kiekvienam jų gavėjui bus labai skirtingas, akcentuoja ministerijos sekretorė. Jis priklausys nuo įgyto stažo ir iki pensijos paskyrimo gauto uždarbio, nuo kurios buvo skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos.

Padidinus draudžiamąsias pajamas, didės naujai skiriamų socialinio draudimo pašalpų ir kitų išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Šios pašalpos ir išmokos mokamos iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos, motinystės (prieš gimdymą ir po jo), motinystės (tėvystės) iki vaikui sueis vieni metai, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinės ligos ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Minimalus dydis bus 303 litai ligos ir motinystės atveju, ir 404 litai iki vaikui sueis vieni metai, maksimalus – 6060 litų, neatskaičius pajamų mokesčio.

Pasak A.Morkūnienės, iš „Sodros“ biudžeto bazinės pensijos, draudžiamųjų pajamų didinimas per antrąjį šių metų pusmetį pareikalaus apie 311 mln. litų. Dėl bazinės pensijos didinimo augs valstybinės šalpos pensijos (jas gauna apie 80 tūkst. žmonių). Jos augs vidutiniškai 30 litų. Taip pat didės profesinės reabilitacijos pašalpos, mokamos iš valstybės biudžeto neįgaliesiems, kurie nebuvo drausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, iki 460 litų. Iš valstybės biudžeto tam prireiks apie 28 mln. litų iki metų pabaigos.

Kompensavimas nebebus kuklus

Nuo liepos keičiasi ir maksimali kompensuojamojo uždarbio riba. A.Morkūnienės įsitikinimu, tai gera naujiena motinystės (tėvystės), ligos pašalpų gavėjams. Iki šiol jiems kompensavimas buvo apribotas iki 3,5 vidutinių draudžiamųjų einamųjų metų pajamų dydžio, ir gaunantiesiems didesnes pajamas, nors šie mokėjo nemažas įmokas, kompensavimas buvo gana kuklus.

Padidinus ribą iki 5 vidutinių draudžiamųjų einamųjų metų pajamų dydžio, daugiau uždirbantys ir mokantys didesnes įmokas gaus didesnes išmokas. „Tikimės, kad tai bus nemaža parama auginantiems vaikus asmenims ar šeimoms“, – pastebi ministerijos sekretorė.

Šį padidėjimą pajus asmenys, kurie uždirba daugiau kaip 4,2 tūkst. litų. Jiems maksimali ligos pašalpa padidės 1128 litų (nuo 2699 iki 3827 litų), o motinystės, iki vaikui sueis vieni metai, nuo 2222 iki 3151 litų. Dėl šių pasikeitimų „Sodros“ antrojo pusmečio biudžeto išlaidos padidės 7,04 mln. litų.

Viena didžiausių naujovių, įsigaliojusių nuo liepos, pirmą kartą bus pradėta mokėti tėvystės pašalpą. Iki šiol ją gaudavo tėvai, išėję vaiko auginimo atostogų vietoje mamų. Dabar ją galės gauti ir tėvas, išėjęs specialių jam priklausančių atostogų, kurios truks, kol vaikeliui sueis mėnuo. Už šį laikotarpį jis gaus net 100 proc. savo buvusio uždarbio dydžio pašalpą, jei iki tėvystės atostogų per paskutinius 24 mėnesius turi ne trumpesnį nei 7 mėnesių socialinio draudimo stažą.

Tačiau būtina sąlyga – tėvas su kūdikio motina turi gyventi santuokoje. Manoma, kad tai gali būti nebloga paskata partneriams, neskubantiems įteisinti gyvenimą drauge, tai padaryti. Tokia pataisa inicijuota Seime, siekiant sustiprinti šeimos ryšius.

Dvynukų ar trynukų susilaukusius tėvus turėtų maloniai nuteikti sprendimas vienam jį auginančių tėvų skirti 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Iki šiol jie kaip ir vienos atžalos sulaukusieji gaudavo 70 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpą, nors išlaidų dėl gausesnės šeimos turėdavo kur kas daugiau. Jei vaikelius prižiūri abu tėvai ir abu išeina jų priežiūros atostogų, jiems abiem mokamos 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpos.

2004 metais dvynukus pagimdė 327 moterys. Apskaičiuota, kad šiam pakeitimui „Sodros“ biudžete pusmečiui prireiks 61 tūkst. litų.

Nuo 2007 metų sausio 1 dienos motinystės (tėvystės) pašalpos didės visiems auginantiems vaikus iki vienų metų žmonėms nuo 70 iki 85 proc. Nuo liepos 1 dienos, iki vaikui sueis pusė metų, vienas iš tėvų galės gauti 100 proc. buvusio uždarbio. „Šeimos, kurios daugiau uždirba, turėtų pajusti didesnį valstybės dėmesį ir paramą. Galbūt tai jas paskatintų susilaukti daugiau vaikų, tai mažėjant gimstamumui Lietuvai yra labai svarbu“, – sako A.Morkūnienė.

Paramos šeimai ir vaikams naujovės

Šiemet pirmą kartą valstybės paramą pajus ne tik šeimos, auginančios savus vaikus, bet ir nusprendusios įsivaikinti tėvų globos netekusius mažylius, aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė. Įsivaikinusioms šeimoms bus mokama tokio pat dydžio vienkartinė išmoka, kaip ir gimus vaikeliui –
1 tūkst. litų (8 MGL dydžio).

„Kasmet daugėja įsivaikinančių vaikus lietuvių. Pernai Lietuvos piliečių šeimos įsivaikino 87 mažylius (dar 110 įvaikino užsieniečiai). Vaiko atėjimas į naują šeimą prilygsta jo gimimui. Todėl šeimai reikalinga finansinė parama“, – teigia V.Murauskaitė.

Vienkartinė išmoka bus skiriama ir toms šeimoms, kurios susilaukė gyvo vaiko, tačiau jis po to mirė. Juk šeima laukdama atžalos atėjimo vis tiek turėjo išlaidų.

Geros naujienos laukia ir tų vaikų, kurie buvo globojami šeimų ar asmenų ar augo globos namuose, tačiau jiems jau suėjo 18 metų. Jei netekę tėvų globos vaikai studijuos aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje, jiems bus toliau mokama 500 litų dydžio globos išmoka, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, ar ne.

Buvę globotiniai ir toliau gaus vienkartinę išmoką būstui įsigyti arba įsikurti. Jos dydis – 6 tūkst. litų. „Aišku, tai nėra didelė suma, tačiau ir tokia parama pradedant savarankišką gyvenimą pravers. Nauja tai, kad įstatymas numato, jog ją bus galima naudoti ir mokesčiams už komunalines paslaugas, studijas, kompiuteriui įsigyti, pirkti žemės sklypui“, – komentuoja ministerijos sekretorė.

Plečiama socialinių paslaugų įvairovė

Naujame nuo liepos įsigaliojusiame Socialinių paslaugų įstatyme numatyta plėsti socialinių paslaugų ratą ir gerinti prieinamumą, teigia V.Murauskaitė. Jos bus organizuojamos ne tik senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, bet ir jų šeimų nariams.

Visiems asmenims, kurių pajamos ar vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, bus mažesnės nei 3 valstybės remiamos pajamos (495 litai), visos bendrosios paslaugos (transporto, maitinimo organizavimo, atstovavimo, konsultavimo) ir socialinė priežiūra (pagalba į namus, laikinas apnakvindinimas, socialinių įgūdžių ugdymas) bus teikiama nemokamai.

Plečiant paslaugų įvairovę tikimasi, kad žmogus į senelių globos namus keliaus tik kraštutiniu atveju, kai jam nepakanka paslaugų, teikiamų namuose, ir reikia ilgalaikės slaugos. Planuojama plėtoti bendruomenines, dienos paslaugas, jos turėtų kainuoti pigiau, būti labiau prieinamos.

Numatoma vienišiems asmenims ar tiems, kurių vidutinės šeimos narių pajamos yra mažesnės už 3 valstybės remiamų pajamų dydį, paslaugų kainą mažinti iki 20 proc. pajamų (buvo 50 proc.).

Numatoma stiprinti savivaldybių finansines galimybes organizuoti socialines paslaugas bendruomenėje. Nuo 2007 metų sausio 1 dienos tam bus skiriamos valstybės dotacijos: dienos, trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai asmenims su sunkia socialine negalia, ilgalaikei socialinei globai vaikams, likusiems be tėvų globos, socialinei priežiūrai socialinės rizikos šeimoms. Valstybės biudžeto lėšas numatoma skirti socialinių darbuotojų šiam darbui 550 pareigų įsteigti ir išlaikyti.

Atsiras galimybė senyvo amžiaus ar neįgaliems asmenims gauti naujas socialines paslaugas – socialinę globą į namus, jie galės apsigyventi savarankiško gyvenimo namuose, o jų šeimoms bus pasiūlyta atokvėpio paslauga – trumpalaikė socialinė globa. Socialinės rizikos šeimoms, kurių vaikams skirta laikinoji globa, bus organizuojama socialinių įgūdžių palaikymo paslauga namuose ar pagalbos šeimai tarnyboje.

Turtingi senelių namų gyventojai mokės daugiau

Kita prieštaringai vertinama naujovė – už ilgalaikę socialinę globą (gyvenimą senelių globos namuose) teks mokėti ne tik pajamų dalį. Kaip ir iki šiol ji sudarys iki 80 proc. asmens pajamų, jei žmogus neturės turto arba jo vertė bus mažesnė už nustatytą normatyvą.

„Tačiau jei jo turto vertė bus didesnė už savivaldybės nustatytą turto vertės normatyvą (12 kvadratinių metrų padaugintų iš vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos litais už kvadratinį metrą, patvirtintos Komisijos privalomam registruoti turtui vertinti), mėnesinio mokėjimo dydis išaugs 1 proc. turto vertės, viršijančios normatyvą“, – aiškina V.Murauskaitė.

Norėdama paneigti gandus, kad turintys didesnį butą didmiestyje seneliai turės mokėti tūkstančius litų ir dėl to bus priversti jį parduoti, V.Murauskaitė pateikė konkretų pavyzdį. Jei asmens turimos pajamos siekia 400 litų pensijos, nuo jos jam apsigyvenus senelių namuose teks kas mėnesį mokėti 80 proc., arba 320 litų.

Sakykime, kad tas žmogus turi 2 kambarių butą sostinėje, Žirmūnų rajone – 47 kvadratinių metrų ploto ir 38 metų senumo. Jo vidutinė rinkos kaina 2006 metų gegužės 1 dieną siekė 56,2 tūkst. litų. Vilniaus miesto turto vertės normatyvas yra 27,6 tūkst. litų. Šis turtas viršija normatyvą 28,6 tūkst. litų. 1 proc. šios virš normatyvinės vertės turto sudaro 286 litus per mėnesį. Tokiu būdu jo savininkas, apsigyvenęs senelių namuose, kas mėnesį turės mokėti iš viso 606 litus (320 litų plius 286 litai).

Svarbu, kad tais atvejais, kai asmuo gyvens su šeima ir jos gyvenamoji patalpa bus jo nuosavybė, į asmens turtą ji nebus apskaitoma. Be to, mokėti nebūtinai turės pats senukas, turto savininkas. Tai galės padaryti jų vaikai, jei nori išsaugoti tėvų butą, mokėjimo šaltinis gali būti ir asmens ar šeimos pajamos, turtas, išreikštas pinigais. Be to, savivaldybėms paliekama teisė asmenis nuo mokėjimo už socialines paslaugas atleisti ar sumažinti jo dydį.

V.Murauskaitė pabrėžia, kad nauja mokėjimo tvarka bus taikoma tik nuo šių metų liepos pirmosios pradėjusiems paslaugas gauti žmonėms.

„Nors ši naujovė labai kritikuojama, manau, kad yra teisinga. Ant valstybės ir savivaldybių pečių gula nemaža senelių namų išlaikymo našta, todėl turto turintys senukai dalį jos gali perimti. Šiuo metu Lietuvoje veikia 55 senelių namai, įsteigti savivaldybių, 32 yra įsteigusios nevyriausybinės organizacijos, o 8 dar priklauso valstybei. Juose iš viso gyvena 5 tūkst. senukų. Savivaldybių ir valstybės globos namų išlaikymas kainuoja apie 45 mln. litų per metus“, – sako ministerijos sekretorė.

Jos teigimu, išlaidos vienam šių namų gyventojui kas mėnesį siekia nuo 600 iki 940 litų. Tuo tarpu ta suma, kurią senukas vidutiniškai sumokės, priklausomai nuo pajamų ir turto, daugeliu atvejų tikrai nesieks 1 tūkst. litų, net jei jis gyvens sostinėje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.